Norėčiau mokėti daryti stebuklus: Leonardo da Vinci: septyni žingsniai genijaus link

Knygos prisijaukinimas - keliapakopis vyksmas. Esti knygų, kurias skaitau vienos iš pakopinių detalių sudominta. Šioji knyga kitokia - ji žadina bangiškąjį smalsumą: vis didėjantį, nepaliaujamai augantį. Skubu paaiškinti... Krentantis į akis viršelis (kad ir kaip sunku patikėti, tatai turi neįtikėtiną įtaką). Pavadinimas (ir mano „išseninis“ domėjimasis Leonardu da Vinci). Anotacija. Leiskite pacituoti dalį jos: „Šią knygą galima laikyti Da Vinčio knyga, kurios jis niekada taip ir neišleido; tai revoliucingas požiūris į mokymąsi ir kūrybiškumą, įrodantis, jog jums visai nebūtina įsivaizduoti, jog esate genijai, kad galėtumėte genialiai mąstyti.“ Ir galop - pati knyga.

Anotacija nemeluoja, bent neprieštarauja knygos turiniui. Gyvenimo principų vadovėlis-biografija teigia stiprų ir protingą žmogų, kiek jis pats save gali išlaisvinti ir ištobulinti. Tuo pat metu skatina renesansą, atgimimą, atsinaujinimą, kitokį požiūrį į save ir gyvenimą, drauge siūlydamas nepriimti jokio požiūrio prieš tai nepatikrinus ir neįsitikinus. Pirmoji knygos dalis pagrindžia teiginį: „Jūsų smegenys yra daug galingesnės nei manote“, trumpai supažindina su renesanso epocha ir renesanso galimybėmis nūdienoje, bei paprastai ir trumpai (man stigo...) papasakoja Da Vinci gyvenimą, pasiekimus. Antroji dalis yra septynių gyvenimo principų, kuriais rėmėsi Leonardas, aptarimas ir praktiniai patarimai, kaip tai taikyti kiekvieno dabarties žmogaus gyvenime. Ne, knyga nėra panaši į amerikietiškus „gyvenimo patarimų“ vadovėlius. Čia ir patarimai kur kas originalesni, ir įdomi toji sąsaja su paties Leonardo gyvenimu, kaip jis taikė tai anais laikais.

Kokie šie septyni gyvenimo principai? Curiosita- nepasotinamas smalsumas ir nenumaldomas troškimas nuolat ko nors mokytis ir pažinti; Dimostrazione- nusiteikimas visas žinias tikrinti patirtimi, atkaklumas ir pasiruošimas mokytis iš klaidų; Sensazione- nuolatinis pojūčių tobulinimas, ypač regėjimo, kad gaivintų potyrius; Sfumato- troškimas aprėpti daugiaprasmiškumą, paradoksą ir netikrumą; Arte/Scienza- pusiausvyros tarp mokslo ir meno, logikos ir vaizduotės lavinimas. Mąstyti “visu pajėgumu”; Corporalita- lavinti grakštumą; abejas rankas (siekti ambidekstrijos); stiprinti sveikatą ir harmoningai treniruoti raumenis; siekti pusiausvyros; Connessione- pripažinimas, jog būtina ieškoti įvairių dalykų ir reiškinių tarpusavio ryšių. Sisteminis mąstymas.

Net nemanant to taikyti savame gyvenime, išlieka noras sužinoti, kaip Leonardas da Vinci šiuos principus taikė savo gyvenime, todėl knyga ne tik praktinio pobūdžio, bet ir pažintinė.

Trečioji knygos dalis - akibrokštiška... Betgi gal tokie akibrokštai ir tegali išjudinti kirbulius ir smalsumus? Dalis paskirta... piešimo pamokoms... Aišku, su prieš tai įtikinamu išaiškinimu, kodėl to reikia žmonėms, visai neturintiems tapybos gabumų ar tuo nesidomintiems.

Knygos stiprioji vieta - pagrįstumas, įdomi tema ir įdomi mintis... Žmogaus tobulėjimas, vadovaujantis patarimais, kurių laikėsi pats Leonardas, atrodo patraukli idėja. Juolab, kad siūlomas genijaus mąstymas.

Silpnoji vieta - amerikietiškumas. Tai yra, trūksta detalių ir gilumo. Norėtųsi daugiau faktų apie patį da Vinci, mažiau apylankinio aiškinimo. Kai kada jaučiamas „nuslinkimas paviršiumi“. Ir tik guodžia gale knygos pateiktas papildomos literatūros sąrašas, patogiai suskirstytas temomis. Yra vilties, kad, baisiai norint, galima sužinoti plačiau apie vieną ar kitą iš principų, patį da Vinci ir kita (jei tik kada atsidursi geroje angliškoje bibliotekoje).

Knygą verta skaityti, net jei nežadama vadovautis tais principais. Iš smalsumo, iš netikėtumo, iš skirtingumo nuo kitų knygų...