Nojus ir Ema

Ei, aš irgi žvaigždė!

Nesveiką suaugusiųjų polinkį į mistikas, burtus, stebuklus, regėjimus ir religijas laikau žmogaus vystymosi sutrikimu ir raidos patologija. Autistiška, latentiškai infantili ir netgi debiliška man atrodo ir visa mistinė literatūra. Na niekaip negaliu prisiversti manyti, kad rimtas žmogus, rimtu veidu paistantis apie visokius nelemtus lemties ženklus, yra sveiko proto.

Kaip čia neprisiminsi LR kultūros ministerijos remiamos būsimosios Rašytnamio rinkodaros žvaigždės A. Fominos požiūrio į rimtąją literatūrą („Literatūra ir menas“, 2007.X.12): „Knygutė atrodo pernelyg rimta (autorę akivaizdžiai žavi dvasingi „Fojė“ ir panašių grupių dainų tekstai)...“

Vertėtų prisiminti ir kito Rašytnamio augintinio A. Jakučiūno mintis apie kūrinio įspūdingumo ir paveikumo priežastis („Nemunas“, 2007.VII.13.): „Paprasčiausią, niekuo neypatingą dviejų jaunuolių bendravimą vaizduojantis kūrinys yra įspūdingas ir – mirabile dictu! – paveikus...“

Na ir ką po šių sunkiasvorių oficiozų tiradų galiu pasakyti aš – niekingas nevilties balselis tyruose? Ogi tai, kad visą „Nojaus ir Emos“ – paprastos pasakos su fantasy elementais – turinį galima persakyti keliais sakiniais: „...kartą gyveno princesė, kuri neturėjo nieko, bet turėjo Nojų. O Nojus turėjo prakeikimą. ...kartą gyveno Ema, kuri įveikė Nojaus prakeikimą“ (p. 127). Tai, kad ši banalių banaliausia meilės istorija – puikus komercinio skaitalo, skirto vis augančiai paauglių rinkai, pavyzdys (užtenka prisiminti kad ir kokčias parodomąsias intrigas su realybės šou „Kelias į žvaigždes“ nariu, kuris neva esąs pagrindinio veikėjo prototipas). Pagaliau tai, kad A. Vilkaitė – iš tikro raštinga mergina, kada nors sėkmingai papildysianti meilės romanus konvejeriniu būdu gaminančių moterų cecho gretas.

P. S. Primenu, kad šios keturios knygutės yra oficialūs 2007 metų literatūriniai debiutai, paremti LR kultūros ministerijos (LRS leidyklos PK serija ir „Versus aureus“ serija „Debiutai“). Jas perskaitęs prognozuoju, kad valstybės remiama oficialioji lietuvių literatūra sėdės šiknoje dar ilgus dešimtmečius.