
 Niekada nesistengiu sužinoti daugiau apie knygą, kurią ruošiuosi skaityti. Ypač, jei ją parašė Haruki Murakami. Nes to nereikia. Leidžiuosi rašytojo vedama sunkiai įsivaizduojamomis įvykių grandinėmis. Ir niekada nesigailiu. Niekada. Tiesa, knyga baigiasi. Bet visada būna kita.
Autorius sugeba meistriškai perteikti pasaulį, kuris ne visai panašus į mus supančią realybę. Vienaragiai, paslaptingas Miestas, įvairios neįsivaizduojamos duomenų apsaugos technologijos daro jį panašiu į pasaką ar fantastiką. Herojus nieko nesuvokdamas gyvena dviejuose atskiruose pasauliuose: šiuolaikiniame Tokijuje ir neįveikiama Siena apjuostame Mieste. Viename jis – informacinio karo ugnyje atsidūrusi mokslinio eksperimento auka, kuriai vis dėlto pranešama apie senkantį laiką (apgailestaujame, bet Jums liko gyventi tik dvidešimt keturios valandos). Kitame – žmogus praradęs savastį, besistengiantis suvokti visus „kodėl“ ir „kaip“. O gal paprasčiausiai atsakymų į juos nėra?
Ir visgi, jei Jums taip nutiktų, ką pasirinktumėte: amžinybę ar mirtį?
2005-01-06
2006-10-22 20:30
Knyga patiko ir kai sako, kad kazkam si knyga nepatiko arba Haruki visai nepatinka, nesuprantu tai as durna ar jie durni
2006-09-28 08:38
Pažįstu žmonių, kuriems šis autorius nepatinka. Apie save nieko negaliu pasakyti - neskaičiau, bet norėčiau
2005-01-26 09:14
Gera skaityti knygą dėl to, kad skaitai ją... paskui padedi tą knygą į šalį ir aoie ją daugiau niekada nepagalvoji, o jei pagalvoji, neprisimeni, apie ką ji, kam tada skaityti knygą tik dėl skaitymo...
2005-01-16 16:22
mmmm.... iš visos recenzijos į recenziją panašūs tik šiedu sakiniai": „Autorius sugeba meistriškai perteikti pasaulį, kuris ne visai panašus į mus supančią realybę. Vienaragiai, paslaptingas Miestas, įvairios neįsivaizduojamos duomenų apsaugos technologijos daro jį panašiu į pasaką ar fantastiką.“.
Pirma pastraipa- recenzentės įspūdis, po tų dviejų sakinių- atpasakojimas (ir be jokio vertinomo), o paskutinis sakinys tiesiog filosofinis klausimas, labiau tinkantis dienoraščiui, laiškui ar esė..
2005-01-11 14:05
To Murrey: ir kas iš to, jei atpasakočiau visą knygą, papilstyčiau iš tuščio į kiaurą, nukopijuočiau pusę autoriaus biografijos, dar velniai žino ką, padaryčiau. Skaitytojas jaustųsi lyg perskaitęs knygą. Ar tai gerai? Taip, jei jis siekia greičiausiu būdu sužinoti, kas parašyta knygoje. Tačiau H.Murakami knygos ne privalomos literatūros skaitiniai iš vidurinės mokyklos, ir tas kas jas skaito, turi pats atrasti visus "stebuklus", kurie ten parašyti. Kokia recenzijos paskirtis? Manyčiau, šiuo atveju, šiek tiek praskleisti paslapties uždangą ir įtraukti skaitytoją į tą aprašomą pasaulį.
2005-01-10 20:07
silence: rašykuose? nežinau. bet apskritai recenzija trumpa.
2005-01-09 15:54
pasirinkčiau amžinybę su teise į mirtį
galima?
2005-01-09 12:47
To Murrey: ar ši recenzija pretenduotų į trumpiausią recenziją rašykuose? nemanau!
2005-01-09 01:38
man nelabai, kai recenzijose rašomi tokie klausimai, kaip šioje paskutinis. tuo labiau, kai recenzija tokia trumpa.
2005-01-06 23:28
visa laimė aš per vieną dieną neperskaitau:) galima nebūtinai rusišką, galima anglišką. tiesa, rusiškų internete yra, nereikia pirkti. tik vat knygą iš kompo skaityt, tai jau nekas:)
2005-01-06 22:24
mane murakamis vienoj vietoj subiesino, ten jau prie galo, kur su brėžinukais trys sistemos pateiktos. ir nu blin blin, ir vienaip ir kitaip žiūrėjau, jej bohu kažkurioj istorijos vietoj trečia su antra supainiota. nors visai tai ir ne esmė, bet susibiesinau, ir viskas. o blogiausia, kad pleka muka - tokia diiiiiiidelė knyga, tokia brrrrrungi, tokia murakaminė - atrodo, skaitysi ir skaitysi, o ima ir persiskaito per vieną dieną:/ ir lieka neaišku, ar laukti naujo vertimo, ar pirktis rusišką. nes murakamis man labai skanu, tiesiog dėl skanumo.
2005-01-06 11:40
geriau mirtis nei amzinybe.
|
|
|