Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Mont Oriolis

Mont Oriolis Jaunutė, 21–ienerių Kristiana, kartu su tėvu, vyru ir broliu atvyksta į Aviolio kurortą. Aviolis – pasakiško grožio vieta: mineraliniai šaltiniai, įspūdingos uolos, miškai, upė, slėniai… Šiame mažyčiame rojuje Kristiana išsilaisvina iš pančių, kuriais ji ilgą laiko tarpą buvo pririšta prie nemylimo ir nemylinčio vyro. Iš mažos naivios mergaitės ji tampa aistringa, savimi pasitikinčia moterimi. Suvokti kas yra tikra meilė, pajusti savo vertę, įžvelgti nepakartojamą grožį gamtoje jai padeda brolio draugas Polis. Pastarasis tampa romantišku jos meilužiu.

…Polis sušnibždėjo:
- Na, argi ne gražu? Sakykit, argi ne gražu? Kodėl šitas peizažas taip mane jaudina? Iš tiesų gi, kodėl? Tie žavūs toliai ir tos platumos, neaprėpiamos platumos stačiai glosto širdį. Žiūri į šitą lygumą, ir atrodo, kad mintys taip ir skleidžia sparnus, ar ne? Jos kyla aukštyn, plevena ore, sklando padangėje ir skrieja kažkur tolyn, į tas išsvajotas šalis, kurių niekados neišvysime…

Ir jis padeklamavo:

Ar iš dangaus tu, ar iš pragaro – vis vien,
O Grože! baisenybe tu šiurpi, ledine,
Jei tavo žvilgsnis atveria duris erdvėn
Tos Begalybės, kurią myliu nepažinęs.

Ar dievas, ar šėtonas, ar daina sirenos, -
Vis viena, jei tu fėja degančių akių.
Šviesa, ritmu, kvapais, manoji karaliene,
Puoši pasaulį, gelbi iš minčių sunkių.


Kristianai pastojus, Polis pradeda šlykštėtis nėštumo subjaurotu kūnu ir visiškai ramia sąžine sprunka į kitos moters glėbį, taip atskleisdamas savo tipišką donžuano prigimtį.

…šitas žmogus gimęs būti meilužiu, bet anaiptol ne tėvu. Vos tik sužinojęs, kad ji nėščia, jis nejučiomis ėmė ja bodėtis ir jos šalintis. Anksčiau jis dažnai sakydavo, kad moteris, atlikusi giminės pratęsimo funkciją, jau neverta meilės. Meilė jam tebuvo dviejų širdžių skrydis į nepasiekiamą idealą, dviejų bekūnių sielų susiliejimas, įkvėpta, bet fiktyvi, niekad neišsipildanti svajonė, išliaupsinta poetų eilėse. O dėl realios, žemiškos moters, tai jis dievino tik Venerą, kurios šventas kūnas niekados nepraranda tyro, bevaisio grožio linijų. Mintis apie mažą būtybę, gimusią iš jo, apie žmogaus gemalą, judantį šiame kūne, sudarkiusį jo išvaizdą ir jį suteršusį, žadino Poliui bemaž nenugalimą pasidygėjimą. Moteris, kuri veikiai taps motina, jam panešėjo į gyvulį. Ji nebegalėjo būti jam nuostabi, išsvajota dievaitė – ji tebuvo patelė, gimdytoja. Ir jis jautė ne vien dvasinį, bet ir grynai fizinį grasumą…

Jautri Kristianos širdis pasrūva krauju ir pasislepia už aukštos spygliuotos neapykantos, nusivylimo ir liūdesio tvoros.       

…Kristiana iš lėto pakėlė ranką, gulinčią ant suknelės, ištiesė į jį ir tarė santūriu balsu:
- Sveiki.
Jis neišdrįso paimti jos rankos ir pasilenkęs tik lengvai palietė lūpomis pirštus…
Reikėjo ką nors pasakyti, bet jis nerado jokio žodžio, nepagavo jokios minties ir nebedrįso net žiūrėti į ją. Pagaliau vis dėlto prabilo:
- Jūsų vyras pamiršo man pasakyti, kad jūs manęs laukiate, todėl aš atėjau taip vėlai.
- O, argi svarbu, kada susitikti – valandėlę anksčiau… ar valandėlę vėliau?..
…mažučiame balto audeklo kalėjime pasigirdo tylus cirpimas, nedrąsus skundas. Kristiana pasūpavo lopšį ir tarė kone atžagariu balsu:
- Atleiskite, kad galiu skirti jums tiek maža laiko: mano duktė pabudo.
Jis pakilo, vėl pabučiavo jos ištiestą ranką. Kai jis jau buvo prie durų, ji pasakė:
- Linkiu jums laimės.


Knygos siužetas šiek tiek nuobodus: trūksta veiksmo, intrigos, meilės scenų. Tokį trumputį romaną atrodo nesunku “praryti” per vieną vakarą, bet iš tikrųjų reikia kantrybės, nes skaityti gana sunku: daug žodžių, kuriuos tariant galima liežuvį “nusilaužti”. Romane be galo daug herojų. Kartais reikia atsiversti ankstesnius puslapius, kad prisiminti, kas toks vienas ar kitas herojus esąs.

Ką galėčiau gero pasakyti apie šį romaną? Ogi tai, kad dygus ironiškumas suteikia šiokio tokio įdomumo ir smalsumo perskaityti knygą iki galo.

Knyga skirta romantikams, kenčiantiems nuo nemigos.
2004-02-01
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Mont - Oriol
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1987
Vertėjas (-a): Juozas Naujokaitis
Puslapių: 238
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-12 12:59
puss
tokia..nieko...visai nieko..na,tiesa sakant, daugiau is knygos nieko ir nesitikejau;)pritariu;]]]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-20 22:52
Jaka
Aš nepabaigiau šios knygos, bet nebuvau labai susidomėjusi, gal kada dar paskaitysiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-02 12:47
lyra
Man ši knyga visai patiko... /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą