Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Miley Cyrus. Kelio pradžia

Miley Cyrus. Kelio pradžia Blogiausia Miley Cyrus autobiografijos dalis (taip taip, penkiolikmetė turi savo autobiografiją – pasistenkite, jog tai neišmuštų jūsų iš vėžių) – tai ne nesibaigiantys šūksniai tėčiui ir Jėzui, ar erzinančios banalybės, pasakojamos draugams bei šeimai, ar padėkos visiems (ir aš tikrai turiu omeny kiekvieną prakeiktą žmogų), kurie prisidėjo prie jos karjeros. Iš tikrųjų blogiausia yra tai, jog knyga, na, yra miela. Ji puiki, tikrai. Ir nepaisant milžiniško teksto, paveikslėlių skyriaus ir perspaustų „patarimų“ jos skaitytojams, stebėtina, tačiau knyga iš tikrųjų yra...gera. Dieve, kaip skaudėjo tai rašant.

Knyga prasideda, kai M. Cyrus pradeda lankyti šeštą klasę, tai yra, kai ji tik pradėjo dalyvauti atrankose Hanos Montanos vaidmeniui gauti. Miley pasakoja, kokia užguita ji buvo mokykloje, ir nors tai skamba kaip gryni tauškalai: „pažiūrėkit į mane, aš tokia atvira“, tačiau iš tikrųjų retkarčiais aš tikrai užjaučiau ją ir tikrai buvo miela skaityti apie tai, kad jos muzika (jei galima ją taip pavadinti) ir rašymas padėjo jai išgyventi sunkias akimirkas (nesiginčykite, tai tikrai buvo miela). Ji taip pat vapalioja apie tai, kaip jai buvo sunku gauti Hanos Montanos vaidmenį (prodiuseriai iš pradžių norėjo, kad ji atliktų kitą vaidmenį ar panašiai...iš tikrųjų nekreipiau į tai daug dėmesio) ir kokia jai svarbi yra jos šeima... Pripažinkime, apie tai skaityti yra tiesiog be galo nuobodu.

Ir nors ji gyveno, švelniai tariant, gan netradicinį paauglės gyvenimą, ji vis dėlto čiauška apie pirmąjį vaikiną ir paaugliškas dramas, kad parodytų, jog ji „tokia pati kaip ir jūs!“ Beje, mergaitė tiki Jėzumi, ir jei aš dar bent kartą išgirsiu, kokia ji „palaiminta“, kad turi galimybę koncertuoti ir „vaidinti“, prisiekiu Dievu, aš ją prismaugsiu. Kalbant visiškai atvirai, tam tikra prasme ji yra pakvaišusi, tačiau iš tikrųjų ji nėra bloga rašytoja. Toli gražu. Nesupraskite manęs neteisingai, aš norėčiau, kad ji tokia būtų, nes tuomet būtų žymiai smagiau ją suplėšyti į skutelius, o ne rašyti apžvalgą apie tai, kokia ji atrodo miela ir normali. Tačiau taip jau yra.

Visame tekste yra pribarstyta komentarų, lyg ranka įrašytų pastabų apie jos pačios rašymą, „aš esu Amerika, Jūs irgi galite ja tapti“ stiliumi, kurios iš tiesų yra tiesiog per daug lipšnios. Taip pat knygoje yra sąrašai, pavyzdžiui „Penkiasdešimt dalykų, kuriuos noriu padaryti iki mirties“ bei „Dešimt dalykų, kurie man yra labai svarbūs“. Kad ir kaip nesinori to pripažinti, tačiau yra kažkas už širdies griebiančiai mielo ir žavaus mergaitėje, kuri taiką Viduriniuosiuose Rytuose ir dalyvavimą mokyklos išleistuvių pokylyje patalpina į vieną sąrašą.

Nedaug žinojau apie Miley Cyrus (kurios tikrasis vardas yra Tifanė. Rimtai), kol nepaėmiau į rankas šios knygos, kas, tiesą pasakius, buvo lyg balandžio pirmosios pokštas sau pačiai. Ir vis dar nedaug apie ją žinau. Prisipažinsiu, man nelabai rūpėjo jos profesinė veikla, o prieš skaitant nesivarginau sužinoti apie ją daugiau, kad man pradėtų rūpėti. Tačiau perskaičiusi knygą galiu pasakyti, kad ši mergaitė yra tokia miela, nors prie žaizdos dėk.

Beje, vertas pagarbos yra faktas, kad šią knygą ji parašė pati. Neabejoju, kad jos redaktorius turėjo perrašyti ištisus skyrius, tačiau joks rašytojas nepadarė to už ją, o kalbant apie įžymybes, tai iškelia ją aukščiau už Nicole Richie ir Paris Hilton. Ne dėl to, jog tai būtų sunku, bet vis dėlto už tai reikia pagirti. Dabar bent jau žinome, kad ši vargšė mergaitė yra raštinga.
Vaida Kavaliukaitė
2011-02-12
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Kitos
Leidykla: Obuolys
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2010
Vertėjas (-a): Rasa Krulikauskienė
Puslapių: 280
Kodas: ISBN 978-6094-03-180-9
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-21 17:57
Fidu
Keliu nykščius į viršų už recenziją, tiksliau, už sveiką autorės požiūrį, kad paliesta "nepopuliarioji" nuomonė ir mergaitė nesudraskyta į skutus, bet pažvelgta ir į tą kruopelytės didumo gerąją pusę. Pati gyvenime neketinu prisiliest prie šios vaikų "žvaigždučių" grafomanijos viruso pasėkmės, bet sveikinu recenzijos autorę už "gilių neįplaukiamų intelektualinių gelmių" nesugadintą gebėjimą vertinti šiuolaikines Disnėjaus mergačiukės blevyzgas :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą