
Marius Jonutis – originalios manieros, savitos stilistikos menininkas; ne taip svarbu, kokiai konkrečiai – skulptūros, mažosios plastikos, pano ar grafikos sričiai priskirsime jo kūrinius. Svarbiausias yra emocinis fonas, sklindantis iš visų jo kūrinių. „Mažorinis”, teigiamas ir teigiantis gyvenimą, kurį autorius nuolatos tveria iš naujo. Šis tvėrimas vyksta skaptuojant, raižant, tapant ar spalvinant, o nuo šiol – dar ir rašant. Marius Jonutis debiutuoja kaip rašytojas – lyg ir kukliai: „Tiesiog kartais užsirašau, ko neišeina nupaišyti”, tačiau iš tiesų – spalvingai, o drauge lyriškai ir šaipokiškai. Trumpi eilėraštukai – tarsi tapybos darbai: pilni ryškių vaizdų, spalvų ir netikėtų rakursų. Meilės ir gyvenimo džiaugsmo.
dangum pakvipo
pavasariu susprogo
gyvenimu suskambo
nebūdamas žinočiau
čia tu
Iš pirmo žvilgsnio aišku – tai Jonutis. Paprastas, spalvingas, sąmoningai naivus ir nepretenzingas. Žaidžiantis spalvom ir rašantis žodžius, kurie taip stipriai prisiglaudę prie piešinių, kad jų atskirti – niekaip negalima.
Pirmoji leidykloje „Tyto alba” išleista Mariaus Jonučio eilėraščių knyga „Mėlyna žalia” gali būti ne vienintelė. Nes autorius negalėjo pažadėti, kad daugiau niekada taip nedarys.