Trijų seserų gyvenimo istorijos. Tokios skirtingos, tiesiog neįtikėtina, kad visos merginos užaugo vienoje šeimoje.
Vaikystėje jas paliko tėvas. Šis įvykis yra tarsi pagrindinis akcentas jų biografijose. Jei tai nebūtų atsitikę, į jų namus nebūtų atsikrausčiusi teta Karmen su gražuoliu Gonsalu. Tai antras pagal svarbą vyras jų gyvenimuose. Bent jau – jaunėles Kristinos ir viduriniosios, Rozos.
Visoms joms nesiseka. Kristiną ką tik paliko vaikinas. O gal tai ji jį paliko — lieka neaišku. Priklausoma nuo prozaco Roza jaučiasi pavargusi nuo savo darbo, karjeros. Grįžusi namo ji jaučia tuštumą. Vyriausioji, Ana, sėkmingai (?) ištekėjusi, staiga pajunta, kad jos gyvenimui stinga tikslo. Aplinkinių ji laikoma ramia, niekuo neišsiskiriančia moterimi. Tai, kad ji staiga nusprendžia išsiskirti su vyru — didelis netikėtumas. Turbūt net jai pačiai. O gal tai tik depresijos pasekmė, laikina užgaida?
Kiekvienas knygos skyrius pažymėtas vis kita raide. Kristinos, Rozos ir Anos pasakojimai, jų praeitis ir dabartis susimaišo tarpusavyje, bet kartu sudaro šiuolaikinių moterų gyvenimo abėcėlę. ironišką ir atvirą. Pilną sekso, narkotikų ir kasdienių smulkmenų.
Paqigedau tik veiksmo. Išbaigtumo. Perskaičius knygą pagalvojau — „Na, gerai. O kas iš to?”. Kristina taip ir lieka dirbti savo bare, liūdėdama dėl Ajeno, Roza taip ir liks darboholike, o ką veiks Ana, išsiskyrusi su Borcha?
Ir dar. Suprantu, kalbos taisyklės egzistuoja ir reikia jų laikytis, tačiau vietoj DJ rašyti DŽ, Coca-cola light vadinti nestipria Coca-cola, o kompiuterio „hardą“ — standžiuoju disku man atrodo absurdiška.