Siužetas
Rouzė jau trejus metus yra ištekėjusi už Hario Medouzo, jie turi vaiką, sūnų vardu Ivo. Haris Medouzas yra stambus ir tiesmukas 39 metų vyras, kuris leidžia dienas bendraudamas su savo kvanktelėjusiais ir snobiškais bičiuliais. Haris įsivaizduojama palaima tai savaitgalis kaime, kur būtų daug šaudoma, lošiamas bridžas, geriamas alkoholis bei triukšmaujama. Jei tai neįmanoma, Haris pasitenkina savaitgalio kelione į Oksfordą pas Rouzės tėvus, kur jis mėgaujasi jų maistu ir gėrimais, linksmina Rouzės gan kvailą, socialiniais laiptais pasiryžusią kopti motiną. Hariui visad pavyksta prisiminti juokingus anekdotus ir jais prajuokinti ponią Kavendiš. Norėdamas jai padaryti didesnį įspūdį, Haris tiesiog begėdiškai kartoja tą vardą.
Rouzė su Hariu gyvena Londone. Iš savo dėdės Bertramo, seno nedorėlio, Haris netrukus turi paveldėti griūvančius rūmus. Jis neturi darbo, dienas leidžia gerdamas, miegodamas, valgydamas ir su savo draugu Bofiu lankydamasis džentelmenų klube. Pajamas Haris gauna iš jau paveldėto nekilnojamojo turto. Greitai po vestuvių Rouzė išsiaiškina, jog Hario valdas iš tikrųjų sudaro du namai: tas, kuriame gyvena jie patys, ir dar vienas, kuris yra nuomojamas.
Už Hario Rouzė ištekėjo dar liūdėdama dėl išsiskyrimo su ją išdavusiu vaikinu. Su Hariu jie susipažino kaimo vakarėlyje, kur įdarbinimo agentūra buvo laikinai paskyrusi ją virėja. Jie susituokė labai greitai. Rouzės motinos džiaugsmui, Haris turi šiokių tokių ryšių su karališkąja šeima, ar bent jau ji taip mano. Rouzė, kaip jauniausia Kavendišų šeimos atžala, vis kėlė nerimą savo mamai. Ši norėjo, jog Rouzei pasisektų taip pat kaip jos seseriai Filei, ištekėjusiai už turtingo ūkininko Mailso.
Kai Ivo suėjo dveji metai, Rouzė suprato, jog jai jau gana senamadiško Hario elgesio, jo šiurkštumo su žmonėmis, kuriuos jis laiko prastesniais už save; jai taip pat atsibodo ir jo gėrimas bei visiškas abejingumas tiek jai, tiek jų mažajam berniukui. Kai Haris prisigeria per vakarienę Bofio namuose, o grįžęs namo ir supainiojęs spintą koridoriuje su pirmo aukšto tualetu, nusišlapina ant auklės palto, Rouzė ima svarstyti. Ji nusprendžia, kad gana: reikia išsiskirti su Hariu.
Kitą dieną ji aplanko Alisą, Hariui nepatinkančią mokyklos laikų draugę, ir išsipasakoja jai savo bėdas. Jos kartu sukuria planą, kad Rouzei reikia apsigyventi Alisos ir jos vyro Maiklo kaimo namelyje, esančiame netoli nuo Rouzės tėvų bei jos sesers. Jos nutaria, kad Rouzei geriausia būtų tiesiog palikti Harį ir įsikelti gyventi tenai. Alisa su namo savininku Džosu suderina, jog nuomą nuo šiol perims Rouzė.
Ateinantį penktadienį Rouzė ir Haris ketina aplankyti jos tėvus. Haris su Ivo išvažiuoja ten anksčiau, mat Rouzė apsimeta, jog ji pamiršo kažką nupirkti. Iš tikrųjų ji norėjo pateikti skyrybų pareiškimą advokatui.
Prieš grįždama namo, Rouzė dar užsuka į prekybos centrą, iš kur ją iki namų seka Timas – jaunas, šnekus savitarnos kasų darbuotojas, kuris ja susižavėjo nuo pat pirmos akimirkos. Jis įtikina leisti palydėti ją iki namų, kad padėtų iškraustyti pirkinius. Dideliam Rouzės pykčiui, jis net nuneša kai kuriuos daiktus į viršutinį aukštą. Rouzė pasibaisėja kai, jam bedėliojant pirkinius vonioje, namo grįžta kažką pamiršęs Haris.
Timas apsimeta esąs santechniku, tačiau Haris kažką įtaria, tad liepia jam nešdintis iš namų. Tuomet pora išvyksta į Oksfordą, kur Ivo jau buvo paliktas su savo seneliais. Haris įsiutęs, bet galiausiai Rouzė jam pasako norinti skyrybų. Haris nenori nieko apie tai girdėti, tad jie tik važiuoja toliau nejaukioje tyloje. Haris pagrasina Rouzei, jog jis kovos dėl Ivo globos bei pasistengs padaryti jos gyvenimą nepakenčiamu.
Šeštadienį Rouzės tėvų namuose Haris vėl prisigeria ir taip įžeidinėja jos šeimą, jog jos svainis Mailsas jam trenkia. Kitą rytą Haris elgiasi lyg nieko nebuvę ir reikalauja pusryčių.
Papusryčiavę jie grįžta į Londoną. Pagal Rouzės planą, ji spruks į Alisos namelį jau kitą dieną, tad suprastėjus Hario sveikatai ji jaučiasi kiek priblokšta. Vis dėlto ji įkalba jį kaip įprastai nueiti į klubą priešpiečių ir, iškart jam pasišalinus, pasiima Ivo ir savo mantą į mašiną bei nusigauna į namuką Oksfordšire.
Namukas jau kurį laikas buvo nenaudojamas, tad savininkas Džosas pasistengė jį išvėdinti. Rouzei namukas pasirodo kuklus, bet praktiškas; jai įsirenginėjant atvyksta Džosas su netikėtomis žiniomis, kurias jam pranešė Rouzės sesuo telefonu.
Rouzės vyras nebegyvas.
Norėdami sužinoti, kaip jis mirė ir kas vyko toliau, knygą turėsite perskaityt patys.
Mano mintys ir apibendrinimai
„Man labai gaila, mielasis“ yra knyga, nuo kurios sunku atsitraukti. Keli pirmieji skyriai skaitėsi sunkokai, tačiau, vos tik perpratę siužetą, pamatysite, jog tai iš tikrųjų nuostabus romanas.
Prieš imdamasi knygos „Man labai gaila, mielasis“, buvau skaičiusi vieną kitą Ketrinos Eliot romaną. Kalbant apie pastarąją turiu pasakyti, jog autorė sukūrė tikrą šedevrą. Ji tikrai geresnė palyginus su prieš tai skaitytomis jos knygomis.
Personažai puikiai atskleisti, pagrindinė veikėja Rouzė yra miela, gal kiek prislėgta moteris. Norėjosi ją paskatinti skirtis su šlykščiuoju Hariu dar prieš paaiškėjant, kad būtent tai ji ir ketina padaryti.
Vyresnioji Rouzės sesuo Filė yra visiška jos priešingybė. Dėl to skaityti romaną buvo dar įdomiau. Namelio savininkas Džosas yra toks paslaptingas veikėjas, kokį turi daugelis šio žanro knygų.
Rouzės tėvai, o ypatingai – jos motina, knygą pavertė dar įdomesne, ypač po to, kai kiek pakvaišusi ponia Kavendiš po išvykos į dvasinį pasaulį užtikrino Rouzę, esą Haris pomirtiniame gyvenime yra laimingas ir įsitraukė į naują servetėlių lankstymo hobį. Stulbinanti mintis!
Romanas priskiriamas romantinės komedijos žanrui, vietomis jis linksmas, tačiau ne tiek, kad juoktumėtės iki ašarų. Siužetas nepaprastai greitai keičiasi, pasakojimui rutuliojantis jis pinasi ir vingiuoja. Mano pateiktas siužeto aprašymas gali pasirodyti sunkokas, tačiau iš tikrųjų aš vos paliečiau tik patį paviršių viso to, kas vyksta. Mano manymu, siužetas yra nuostabus, jis neabejotinai išlaiko įtampą, kai naujasis Rouzės, dabar jau našlės, gyvenimas klostosi atskleisdamas gilias ir tamsias jos mirusio vyro paslaptis. Žmogaus, kurio, kaip pasirodo, ji visiškai nepažinojo.
„Man labai gaila, mielasis“ – tai įtraukiantis grožinės literatūros romanas, parašytas populiarios britų autorės. Tai knyga, kurią nedvejodama visiems rekomenduoju.