Lietuvos bažnytinis menas

Lietuvoje, kaip krikščioniškame krašte, yra nemažai bažnytinio meno paminklų, pradedant nuo gotikos laikotarpio. Albume aprašomi stebuklais ir malonėmis pagarsėję Švenčiausiosios Mergelės Marijos bei kenčiančio Kristaus Išganytojo atvaizdai, žymiausios krikščionių šventovės - Trakų, Aušros Vartų, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos, Tytuvėnų, Pažaislio, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios, Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia. Čia rasite daug sakralinio meno paminklų fotografijų.

Bažnyčios per amžius yra sukaupusios daug sakralinio meno vertybių, kurios skirtos šlovinti Dievui. Sakralinis menas atspindi ir liudija dvasinio pasaulio tiesa, yra aukštesnės realybės simbolis bei priemonė žmogaus protui priartėti prie dvasinių versmių. Sakralinės vertybės dėl specifinės paskirties - tiesioginio dalyvavimo liturgijoje - vadinamos bažnytiniu menu.

Bažnytinio meno vertybės padeda giliau išgyventi tikėjimo jėgą. Tokių kūrinių fizinėje ir vaizdinėje išraiškoje nėra beprasmių elementų, - viskas turi gilią simbolinę, semantinę prasmę. Ilgus šimtmečius gyvuojančios krikščioniškosios sakralinės dailės tradicijos glūdi vaizduojamajame mene, kurio pagrindinis šaltinis yra Šventasis Raštas. Bažnytiniuose vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniuose slypi meninės, kultūrinės, istorinės bei svarbiausia - sakralinės vertės. Nemaža jų dalis dovanota bažnyčiai kaip pagarbos gestas ar padėka Dievui už patirtas malones, stebuklus, tad bažnytiniame pavelde atsispindi pamaldumo formos bei gilus tikėjimas. Nuo bažnytinio paveldo neatsiejama liturginė reikšmė kaip jo pirminė visuotinė paskirtis.

Įvairios kultūrinės, socialinės, politinės aplinkybės lėmė, jog vienuolynų ordinai Lietuvoje ypač sustiprėjo XVTI-XVIII a, Tai turėjo didelę įtaką bažnytinio meno gausai bei brandai šiuo laikotarpiu. Lietuvos bažnytiniame mene pastebima ypatinga pagarba Švenčiausiajai Mergelei Marijai bei kenčiančiam Kristui.

Leidinyje pristatoma dalis brangiausiu Lietuvai savo sakralinėmis ir meninėmis vertėmis bažnytinio paveldo objektu. Be šių kūrinių sunku būtu apsieiti rengiant tiek Lietuvos bažnytinio meno istoriją, tiek religinės kultūros istoriją. Išskiriant vertingiausius bei svarbiausius bažnytinio meno kūrinius atsižvelgiama pirmiausia ne į jų meninę, o į sakralinę vertę. Taip pat atrenkant svarbiausius bažnytinio meno kūrinius siekiama parodyti jų pobūdžio įvairovę, vertinamas pačiu objektu išlikimo ar paplitimo mastas. Pristatomi skirtingos apimties ir vidinio turinio objektai atspindi daugiasluoksnio bažnytinio paveldo įvairovę.