Knygos
Romanai (1903)
Poezija (605)
Pjesės (35)
Vaikams (137)
Kitos (890)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 0 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter



Knygynas manoknyga.lt




Jo brolis

Jo brolis

Jo brolis Ph. Bessonas (Philippe Besson), jaunas (g. 1967), bet jau garsus prancūzų rašytojas, šlovę pelnė vos įžengęs į literatūros pasaulį. Prancūzijoje labiausiai perkamų knygų dešimtuke jo romanai kopia į aukščiausias vietas. Gimęs mokytojo ir juristės šeimoje, įgijęs teisinį išsilavinimą, Ph. Bessonas jau pirmuoju savo romanu atkreipė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesį.

Pasirodžius pirmajai jo knygai „Kai nėra vyrų“ (išleista 2001 m.), drąsiai, išradingai pasakojančiai apie platonišką M. Prousto ir šešiolikamečio vaikinuko draugystę, ir kritikai, ir skaitytojai vienbalsiai tvirtino: gimė tikras rašytojas. Romanas apdovanotas Emmanuel Roblès premija, kurią skiria Gonkūrų Akademija.

Ne paslaptis, kad antroji knyga rašytojui dažnai būna sunkus egzaminas. Ph. Bessonas jį sėkmingai išlaikė. Po devynių mėnesių (išnešiotas kaip kūdikis!) pasirodė antrasis romanas „Jo brolis“.

Tai nuostabi, sukrečianti dviejų brolių, Luko ir Tomo, istorija. Ją pirmuoju asmeniu mums pasakoja Lukas. Tad kodėl „Jo brolis“, o ne „Mano brolis“? Tai paaiškinama knygoje: „Galiausiai prisistatau. „Lukas Andrjė, jo brolis“. Štai kas aš esu: jo brolis. Jo brolis esu daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Neprisimenu tik vienų savo gyvenimo metų, pirmųjų, kai juo ir nebuvau. Nepamenu, kad būčiau buvęs kas nors kitas, tik jo brolis“. Abu jaunuoliai gražūs, talentingi, panašūs kaip du vandens lašai ir drauge labai skirtingi. Mamos numylėtinis visada buvo jaunėlis Tomas, linksmas, žavingas, muzikalus. Lukas jam net slapčia pavydėjo. Tačiau juos siejo neišardoma draugystė, visus išbandymus atlaikanti meilė. Ir štai Tomas suserga… Nežinoma liga graužia jo organizmą ir iš lėto žudo. Jis nyksta tiesiog akyse, jo kūną bjauroja žaizdos ir šlykštūs randai. Gydytojų abejingumas ir atkaklumas beribis, nors Tomas iš pat pradžių jaučia nebepasveiksiąs ir mano, kad tai galbūt atpildas už praeities nuodėmę. Jį palieka draugė, sąžiningai prisipažinusi, kad nemoka plaukti per audrą, kad negandos – ne jai. Tėvai, prislėgti sielvarto ir bejėgiškumo, palūžta. Tik brolis visada šalia, tik jis viską ištveria ir supranta, nors jį patį, pristigęs dėmesio, paliko draugas. Tai brolis dienoraščio forma aprašo vaikystės prisiminimus ir nuotykius, Tomo ir savo sielos virpesius, dramatišką laukimą.

Tomas merdėja.

Tomas susitaikė su mirtimi. Mirties jis laukia čia, Sen Klemano namuose, vaikystės namuose. Aš esu su juo. Dar vasara. Nežinojau, kad galima mirti vasarą.

Maniau, kad mirtis visada ištinka žiemą, kad jai reikia šalčio, pilkumos, kažkokio nykumo, kad tik tada ji jaučiasi savo valdose. Ir štai pamatau, jog ji puikiausiai gali dirbti savo darbą saulei šviečiant, pačioje dienos aky.

Maniau, tai prasidės rankų ir kojų sąstingiu, traukuliais, viskas vyks greitai, ūmai, žiauriai. Bet ne: tai nerūpestingos dienos, savotiškos atostogos, tingulys, nieko nenorėjimas karštyje. Geltoname virpančiame karštyje.

Vis dėlto ši mirtis, nors ir numatoma, laukiama, be jokios abejonės, bus tikra tragedija. Ji palies mūsų visų gyvenimus. Ji juos pakeis, pasuks netikėta kryptimi. Pasės netvarką, ir nė vienas iš mūsų nepajėgs jai pasipriešinti. Ši mirtis bus didžiausias įvykis. Skausmo banga užlies mus ilgiems metams. Būsime nusiminę, prislėgti.

Mano brolis merdėja.


Drauge su broliu Lukas neša jo kryžių, nueina visas stacijas ir įkopia į Golgotą. O paskui jau vienas turi kęsti netekties skausmą, kaip nors užpildyti tuštumą, galuotis ilgesiu ir mėginti rasti žodžių, kuriais būtų galima papasakoti apie mirtį.

Mes nesame pasirengę netekčiai, artimo žmogaus mirčiai. Šito negalima išmokti. Prie mirties negalima priprasti. Kito žmogaus mirtis užklumpa mus netikėtai, nuginkluoja, sutrikdo, net jei ir būna numatyta, nujausta aiškiausiai iš visų įvykių. Ji yra absoliučiai tikras, bet vis tiek praktiškai nesuvokiamas dalykas, nuo kurio keistai apkvaištame.

Mes mokame ją įvardyti, apie ją kalbėti, o kai ji ateina, kai ji jau čia, kai pakerta artimą žmogų, kai atima draugą, brolį, įpuolame į juodą neviltį, nežinome ko griebtis, ką sakyti, būname pritrenkti – visai kaip boksininkas, kuris matė gausiąs smūgį, tačiau nustebo dėl jo stiprumo, susvyravo ir griuvo, nepajėgdamas prieš jį atsilaikyti. To kritimo negalima išvengti.

Skausmas kerta ten, kur jo nesitikime, kai jo nelaukiame. Jis grynas kaip kai kurie deimantai, ryškus, be jokios dėmelės. Mes liekame vieni su tuo grynumu, su tuo nepakeliamu skausmo baltumu. Nusigręžiame, užsimerkiame, tyliai liejame ašaras net tada, kai aplinkui tvyro didžiausia sumaištis.

Mes skendime patirto skausmo vienatvėje, užsisklendžiame nesutramdomų ašarų nebylystėje.

Ir jei nieko nesakome, tai tik todėl, kad nežinome ką pasakyti, nemokame kalbėti apie mirtį.

Vis dėlto kai kada galiausiai prašnenkame, vartojame klinikinius terminus, medicininius posakius arba dėstome tikrus faktus, kaip žandarmerijos protokole, nurodome tikslų laiką, vietą, aplinkybes, tai darome mechaniškai, nes kalbėti – vis geriau negu nieko nedaryti, nieko nesakyti, tylėti, taip elgiamės norėdami nuvyti širdgėlą, valandėlę ją užmiršti, truputį nuo jos nutolti, neprisileisti artyn, bet kalbėti apie mirtį nereiškia apie ją papasakoti.

Papasakoti apie mirtį neįmanoma. Mes nemokame papasakoti, kas tai yra, ką jaučiame, kas nutinka, kas mus graužia. Neverta net mėginti. Toks mėginimas, pasmerktas nesėkmei, tai tragiška iliuzija.

Mirtis – labiausiai tikėtinas, labiausiai neišvengiamas dalykas, tačiau ją priimti, su ja susitaikyti sunkiausia. Svarstau, kad mano mirtis tam tikrais atžvilgiais gal būtų pribloškusi ne taip kaip Tomo.
Jo brolis

2008-03-26
 
Kita informacija
Tema: Romanai
Leidykla: Žara
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Vertėjas (-a): Stasė Banionytė
Puslapių: 149
Kodas: ISBN 9986-34-135-3
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Lavinamieji žaidimai, žaislai, knygos...

Knygos - internetinis knygynas

Cloudlix



Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą

Migloko