Inkilas

Tai trečioji autorės knyga (pirmoji - „Niekieno žemė“, 1995, antroji - „Violončelės pamokos“, 1997).

Šios poetės tekstus mačiau pirmąkart, bet nesigailiu. Gražu, santūru... Poezija tikrai ne tokia, kokios tradiciškai galima tikėtis iš rašančios moters.

Gyvenimo kaime, gamtoje, kasdienių darbų ir rūpesčių aprašymai susipina su prisiminimais, savirefleksija. Vengiama egzaltacijos, painumo, tačiau kalbėjimo maniera ekspresyvi. Gražiausi knygoje - trumpi, Rytų poeziją primenantys tekstai, pagautos akimirkos blykstelėjimai.