Heroinas

Dabartinis pasaulis kupinas norų, troškimų ir pagundų. Vos suvokdamas, kas yra kas, tu jau beveik esi savarankiškas žmogus ir nesvarbu, kad nepilnametis. Brendimas - tai laikotarpis, kai norisi viską daryti kitaip, negu sakoma. Tai maišto, aistros ir pagundų laikotarpis. Tada jautiesi esąs labai protingas, suprantantis, kas yra blogai ir galintis drąsiai ištarti: „Ne!“ Tačiau toli gražu taip nėra. Koks savarankiškas, valingas žmogus bebūtų, jis dažnai klysta, suviliotas pagundos, naujo, dar nepatirto jausmo. Visa tai atsiskleidžia M. Burgess knygoje „Heroinas“.

„Heroinas“ - knyga apie šiuolaikinį gyvenimą, kuri atspindi ir gerąsias, ir blogąsias to gyvenimo prasmes.

Du maištaujantys paaugliai pabėga iš namų, vejami tėvų smurto ir griežtumo. Jiems atrodo, kad jie labai protingi ir gali vieni tvarkytis gyvenime. Tačiau gyvenimas paaugliams be tėvų nėra toks paprastas ir geras. Todėl jie priversti kęsti širdies ir proto kovą, kuri labai vaizdingai papasakota „Heroine“.

Skambutis tėvams tarsi tampa tuo dažnai neatsakomu klausimu: būti ar nebūti? Tačiau pasirinkęs atsakymą, imi abejoti, ar pasielgei teisingai. O galiausiai paskambinęs, bijai išgirsti tėvų balsą, kad tavęs negyvai neužgriaužtų sąžinė.

Man buvo keista tai, kad tėvai šioje knygoje tokie lengvabūdžiai ir abejingi žmonės, nededantys jokių pastangų dėl savo vaikų.

Meilė užvaldo dažno paauglio širdį. Kai ateina meilė, negali visiškai protingai mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Džema pabėga iš namų dėl Taro. Taras bėga maištaudamas prieš tėvus, bet mylėdamas Džemą. Didelės meilės vardan jie pasimyli. Taip pasijunta dar labiau suaugę, tačiau iš to nieko gero. Manau, kad tokie santykiai, aprašomi knygoje, yra labai geras pavyzdys knygos skaitytojams - paaugliams. Juk viskas nesibaigia pasimylėjus, o priešingai - tik prasideda.

Narkotikai - nauja pagunda knygos veikėjams. Pagunda, kurios paragavęs, tampi nuo jos priklausomas, nors vaidini esąs labai protingas ir galintis bet kada grįžti į normalų gyvenimą. Taip nėra, ir visa tai puikiai atskleista knygoje.

Aš knygoje radau ne tik realų gyvenimą, bet ir supratau paauglių problemas - rūkymą, narkotikus ir pažvelgiau į juos kitaip. Knygoje rašoma apie šių žalingų įpročių poveikį.

Kai reikia pinigų, o jų neturi, imi pardavinėti save, lyg būtum koks bevertis daiktas, juo labiau, kai tau keturiolika ir tavo širdis jau kažkam priklauso. Dėl narkotikų esi priverstas vogti, kad tik gautum dozę to „nuostabaus“ daikto, nuo kurio imi skraidyti.

Perskaičius knygą ir suvokus tikrąją jos prasmę, galima į gyvenimą pažiūrėti visai kitomis akimis. Vaikams lengviau suprasti tėvus, tėvams - vaikus. Perskaičiusi knygą supratau, kad gyvenime yra daug dalykų, kurie priklauso ne tik nuo tavęs. Supratau, kokią didelę reikšmę žmogui gali turėti narkotikai, atstojantys meną, pienė - meilę, o saulėlydis - gyvenimo pabaigą. Tėvai tampa beverčiais padarais, išleidusiais tave į gyvenimą. Draugai… Tokių net nėra, nes iš draugų nevagiama, ir draugai turi padėti, palaikyti, o ne klampinti į tą „mėšlą“, kai dėl dozės parduodi save arba sutrypi savo principus. Klaiku, bet tiesa. Juk draudžiamas vaisius toks saldus, o nepatirtas jausmas – taip vilioja, kad imi ir pasiduodi. Pasiduodi pagundai, ir dažnai pražūsti.

Knyga labai įdomi. Tik gaila, kad ta dar vaikiška pienė, piešta kaip meilė, viltis ir tikėjimas, nesugebėjo išsaugoti meilės.