Herbas ir varlės

Štai pagaliau jaunasis prozininkas (o visa RS abejojo, kad tokių liko), išleido romaną. Ne apie partizanus, ne apie stribus, ne apie savo bambos stebėjimą, o apie mus, apie juos - barakų ir blogos edukacijos kūdikius. Tuos, kurie geria ir vartoja, tik, kaip atrodo iš romano ir iš gyvenimo, patys nežino kodėl. Nes patoso daug, o motyvacijos mažai....

Pasakotojas ir jo imaginary friend, žinoma (deja), - kenčiančios rašančios žmogystos, susipainiojusios savyje ir pusę romano nesuprantančios, kur pastalė, o kur stalviršis.

Čia, tiesa, ir glūdi vienintelis priekaištas - dėl tradicinio (-ių) lietuviškai kenčiančio(-ių) veikėjo. Dėl neaiškios kilmės Weltschmertzo.

Kita vertus, niekas taip iš jaunųjų virtuoziškai ir profesionaliai nežaidė stiliumi, stilistika, kontekstu ir savęs bei kitų citavimu kaip T.Staniulis.

P.S. Už šias eilutes T.Staniulis anotacijos autoriui nesumokėjo. Ir niekada nesumokės. Norintys turėti pretenzijų kreipkitės adresu: Jesus@paradise.com