Hemingvėjaus žmonos

Romane rašoma apie aistringą vieno garsiausių pasaulio rašytojų Ernestą Hemingvėjų. Pasakojama apie keturias savitas ir ryškias moteris- žmonas: Hedlę, Faifę, Martą ir Merę. Romane atskleisti skaudūs meilės trikampiai, kurie sudaužė Hemingvėjaus santuokas.

Knyga pagrįsta Hemingvėjaus ir jo žmonų gyvenimu. Įdomu tai, jog buvusios žmonos liko draugėmis. Antai Merė  ketvirtoji Ernesto žmona Faifei antrajai žmonai priminė, kad visi kartu sudaro tarsi Hemingvėjaus visatą ir dėl tos priežasties gali draugauti. Hedlė, Faifė ir Merė ieškojo buvusių žmonų paramos. Jos norėjo įtikti Ernestui ir parodyti savo pranašumus priešininkių atžvilgiu. Marta buvo savarankiška.

Ernestas Hemingvėjus gyveno ir kūrė Antibuose  (Prancūzija), Čikagoje, KI Veste  (Florida), Paryžiuje, Havanoje  (Kuba), Londone.

Hemingvėjus buvo talentingas rašytojas, mokėjo mylėti moteris, nors jos labiau dėl jo stengėsi.

Vienok jame slypėjo klastingumas. Jis savo mintyse gulėdamas viešbučio lovoje prisimena, jog buvo žavingas džentelmenas, apdovanotas charizma, visos keturios žmonos buvo suviliotos jo klastingos šypsenos. Toliau jis mąsto, jog gyvenęs palaidą bohemiško paryžiečio gyvenimą, kurį kiti rašytojai bandė atkartoti, bet niekam nepasisekė. Dar jis mena, kad buvo bokso čempionas,medžiotojas, giliųjų vandenų žvejys ir pagaliau davęs pradžią visiškai naujai rašymo mokyklai.: "Ką apie tai manai, panele Mere? - klausia Hemingvėjus ir tęsia,- kaip penkiasdešimt penkerių sulaukusiam visai neblogai."

Hemingvėjus iš tiesų mėgo medžioti stambius gyvūnus: leopardus, liūtus, buivolus, kad tik jie būtų dideli. Paskutinioji Ernesto žmona Merė prisimina įvykį sugrįžus iš medžioklės po Afriką. Vienas iš katinų sunegalavo : užpakalinė koja stirksojo iš po kailio. Ernestas pasakė, jog nieko vargšui katinui padėti negali. Kažkas atnešė šautuvą. Ernestas paėmė katiną ant kelių, glostė jį ir džiaugėsi katinėlio grožiu. Paskui čia pat, terasoje, nušovė ir visiems matant nušniojo galvą.

Pastaruosius savo gyvenimo metus garsus rašytojas išmainė vyną į degtinę ir džiną, o jei  nebūdavo alkoholio, gerdavo burnos skalavimo skystį. Pagaliau ant palangės gulėjo dvi paruoštos kulkos, nutraukusios žymaus žmogaus gyvybę.