Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija

Šį kartą mano rankose atsirado Viljam‘o V. Pochliobkin‘o knyga, kuri tvirtai teigė, kad nėra paprastas vadovėlis, kuris bando paaiškinti žmonėms kaip reikia gaminti. Ji tėra pamokanti, „pastumianti“ reikiama linkme maisto gamybos eksperimentuose. Ir ne taip kaip kitos knygos apie kulinariją ji nėra „sausų“ receptų rinkinys. (Tiesą sakant, receptų joje yra labai mažai, bet jie tikrai naudingi).

Knyga „Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija“ tai pagrindinių technologinių būdų ir patarimų pripildytas vadovas, kuris bando sužadinti potraukį šiam tikrai nelengvam menui. Tik atsivertusi knygą nusijuokiau, maniau, kad su mano gaminimo žiniomis net tokia protinga knyga tikrai nepadės. Bet greitai įsitikinau buvau neteisi.

Pirmasis knygos pliusas yra tas, kad visi tekstai yra parašyti tokia tvarka, kuri labiausiai tinka norintiems išmokti gaminti, o tai, mano manymu, ir turi būti geruose knygose. Pirmuosius žingsnius sudaro net ne patiekalai, o penkios gaminimo taisyklės (net ir virtuvėje, pasirodo, egzistuoja taisyklės). Pirma mintis buvo „ir vėl taisyklės“, bet perskaičiuosi supratau, kad tai yra tikrai labai svarbūs patarimai.

Po taisyklių yra aprašomos duonos kepimo paslaptys (labai norėjau pabandyti iškepti duoną, bet neužteko drąsos), kurios gali padėti namuose išsikepti tai, ką valgo visi. Dabar net parduotuvėje lengviau išsirinkti duoną, nes žinau, kaip turi atrodyti tikroji jos sudėtis.

Trečiame skyriuje aprašomi tešlos gaminimo būdai ir kaip taisyklingai reikėtų jas naudoti patiekalų gaminime. Išbandžiau visas jų rūšis ir išmokau kepti labai skanius sausainius ir bandeles (beje, supratau, kad tas pats gaminys, pagamintas iš kitos tešlos, gali būti naujas atradimas virtuvėje).

Penktame skyriuje  aprašomi labai lengvi, dažniausiai namuose gaminami (tiksliau valgomi) viralai. Pavyzdžiui: grikių košė, ryžių košė. Dar vienas mano eksperimentas virtuvėje ir jau neprisvilinusi sugebu pasigaminti savo mėgstamiausią ryžių košę. Ir mamos rytais žadinti nebereikia. Taip pat išbandžiau ir kelių pateiktų sriubų receptus. Ir įsivaizduokit šeimos narių reakciją, kai pamatė mane dirbančią virtuvėje, nors anksčiau ten net kojos nekeldavau (beje, kelis kart mačiau, kaip mama, suradusi šią knygą, irgi naudojosi jos patarimais).

Negalima pamiršti ir puikiai aprašytų konditerinių gaminių, bei jų gaminimo būdų. Nepraleidau nei vieno žodžio, nei vieno recepto ir viską ne tik, kad išbandžiau, bet dar ir nustebinau savo vaikiną, pavaišinusi jį savo gamintu tortu, sausainiais ir pyragu. Aišku, jis ilgai bandė išsiaiškinti, kaip sugebėjau pagaminti tokius nuostabius saldumynus ir kai sužinojo mano paslaptį nusišypsojo ir pasakė, kad seniai reikėjo rasti tokią nuostabią knygą, kuri sukeltų norą gaminti.

Rašytojo tikslas buvo pasiektas - tikrai pažvelgiau į virtuvę ir virėjus kitomis akimis, supratau, kad tai tikrai nėra toks jau lengvas darbas, bet tikrai įdomus ir įtraukiantis. Taip pat išmokau gerai gaminti skanų ir sveiką maistą. Atsirado noras bandyti eksperimentuoti su kitais receptais ir džiaugsmingai ir maloniai kurti prie viryklės.

Ši knyga yra skirta visiems, kurie virtuvėje nesijaučia tvirtai virtuvėje ir norėtų išmokti gaminti. Taip pat ir tiems, kas tikrai gerai viską išmano, bet nori patobulinti savo įgūdžius. Visada pravartu turėti tokią pagalbininkę savo knygų lentynoje.