Visa ši istorija prasideda Budyšino miestelyje, kur ir gyvena berniukas vardu Garniukas, „beje, Garniukas buvo ne šiaip sau berniuko vardas, berniūkštį taip pravadžiuodavo, nes jis bėgiodavo po miestą su per didele senelio kepure“. Įdomiausia knygos vieta, kai Garniukas sutinka Šyviuką, atrodo juokinga, paprasta, bet nuotykiai puikūs. Tuo metu mieste kyla didelė liūtis ir vėjas nuneša vieną parduotuvės iškabą, ant kurios nupieštas gražus arkliukas. Garniukas netyčia bakstelėja akmeniu į tą iškabą ir arkliukas stoja prieš jį gyvas. „Stojo prieš jį didelis, ir visai tikras arklys“. Kai visi susidraugauja greitai leidžiasi į kelionę. Sutikęs Šyviuką Garniukas tampa ypač paslaptingas. Vakare jis turi sugrįžti namo, o ryte ir vėl dingsta. Mama nieko nepastebi. Garniukas ir Šyviukas aplanko vis nematytas vietas kalnuose. Vieną dieną jie sutinka milžiną Sprievinį. Jis visai linksmas, gana neblogas vaikinas, bet kiek savanaudis, todėl tenka nuo jo sprukti. Bet Sprievinis nenori būti vienas ir susidraugauja su Garniuku, pažadėdamas jam kažką įdomaus. Smagu ir baisu, kai nerangusis Sprievinis atsisėda ant širšių lizdo, tačiau draugai jį išgelbsti... Kiti nemažiau svarbūs personažai: ištikimas draugas Ugninis ir nykštukas Dušanas Broda. Pasaka baigiasi linksmai, nors draugai ir turi skirtis, „juk jie turi savo reikalus...“ Šyviukas ir vėl tampa iškabos lentelėje nupieštu arkliuku, kiti skirstosi, o milžinas ištikimai vaiką neša namo... Tiesa, norisi parašyti porą žodžių apie Hario Fiorsterio iliustracijas, jos linksmos, gerai pritaikytos tekstui, vaizduojami personažai spalvingi, ryškūs, charakteringi. Knygą labai smagu skaityti ne tik vaikui, bet ir suaugusiam. Čia įdomiai aprašyta gamta, miestas, žmonės, išskirtos pagrindinių veikėjų emocijos. Perskaičius, šią keturiasdešimt septynių puslapių knygelytę, vėl norisi sykį skaityti. Vaikams skaičiau dešimt kartų, o jie šaukė: „Dar! Dar!“