Dvylika

„Skiriu savo tėvui.“

„Atsistokime ir tylos minute pagerbkime mirusius mokinius. Ir tylos minute pagerbkime tuos, kurie juos nužudė.“

Knygoje „Dvylika“ autorius kone idealia forma parodo tikrąjį degradavusio jaunimo gyvenimą. Tai jam lengvai pavyksta, nes ir pačiam autoriui vos septyniolika metų.  Realus gyvenimas, realūs poreikiai ir banalūs pokalbiai – visa tai man labai primena mūsų dienas. Kaip ir pridera jaunimui, čia jiems niekada nenusibosta linksmintis.

- Mums reiktų suorganizuoti vakarėlį.
- Juk vakar jau vienas buvo.
- Ne, aš kalbu apie tikrą pobūvį.

Liko įspūdis, kad tie vaikai nebežino, kaip reikia linksmai leisti laiką be narkotikų. Čia jie vartojami ne ką rečiau, nei pas mus cigaretės.

„Kai tik Džesika įtraukia pirmą dozę, viskas ima keistis. <...> Labai vėlai vakare Krisas įeina į tualetą ir randa Džesiką be sąmonės gulinčią ant grindų prie klozeto.“

Ir tokia ji ne vienintelė. Tokie yra dauguma Amerikos jaunuolių.

“Džesika ir tas vaikinas taip užsiėmę, kad nieko aplink nemato, santykiauja numoję ranka į viską, nesukdami sau galvos. Ir tada jis išlieja sėklą sau į kelnes, glamonės liaujasi, vaikinas eina atsinešti dar vieno butelio alaus, o Džesika patraukia į tualetą.“

Į kelnes? O ką, nejaugi amerikiečiai nenaudoja prezervatyvų?

Knygos veikėjai tarpusavyje susiję: visi yra artimi bičiuliai, šeimos nariai, klientai, ar bent jau turi bendrų pažįstamų. Ir jie visi įdomūs - nuo turtingų vaikų iki valgyti neturinčių valkatų. Pagrindinis veikėjas Baltasis Maikas „stumdo“ kvaišalus savo bendraamžiams, ir tokiu būdu užsidirba nemažus pinigus. Bet jis pats yra kitoks - nerūko, nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų.

- Kodėl tu nevartoji narkotikų?
- Nežinau. Tiesiog niekada nejaučiau noro, - atsakė jis.
- Ir niekada nebandei?
- Ne.

Įspūdį palieka tai, kad autorius neslepia nieko, pasakoja visus jaunuolių gyvenimo aspektus. Dabar tai pati atviriausia mano skaityta knyga.

„Dušo kabinoje jis masturbuojasi, nes nenori atrodyti gašlus, jeigu viskas pasisuks taip, kad jiedu mylėsis. <...> Kai antrą kartą eis po dušu, galbūt masturbuosis vėl.“

Romane yra visko - nuo laimės iki žudymo. „Dvylika“ yra pirma knyga, kuri privertė nemiegoti visą naktį. Padėjau į šalį tik tada, kai atėjo laikas važiuoti į paskaitas. Nuostabi. Ir šis žodis tikrai nepervertina jos.

„Klodas nukreipia ginklą tiesiai į ją ir atidengęs ugnį išvarpo jos kūną kaip rėtį. Paskui ją eina Endrius, Klodas nušauna ir jį. Nukreipęs ginklą į laiptus, jis leidžia papliūpas ir dar keli paaugliai sukniumba.“