Atostogų likučiai

Romanas tarsi užima tarpinę poziciją tarp drąsaus T. Brussigo „Herojai kaip ir mes“ ir vienišo keliautojo C. Krachto „Fazerlando“. Viena vertus, pasakotoją iš mažo Vokietijos miestelio ištinka savotiška „amžiaus krizė“: vos pradėjus savarankišką gyvenimą, nerūpestingai leidžiant laiką su senais draugais, užgriūva tipiški suaugusiųjų rūpesčiai. Ir vėl norima uždaryti jį namuose – šį kartą su nelauktais vaikais ir žmonele, griežtai reguliuojančia dienotvarkę ir finansus. Kita vertus, net nuobodi kasdienybė gali netikėtai pasirodyti labai brangi, nes yra įprasta, vadinasi, saugi. Ką pasirinks veikėjas, pradžioje taip nuoširdžiai nekenčiantis sėslaus gyvenimo ir aplinkinių riboto akiračio?

Reikia pastebėti, kad jis beviltiškas „gerietis“, kuris iš to gerumo nuolat sako tik tai, ką kiti nori girdėti. O štai žodis „draugai“ turi potekstę „draugai pasilinksminimui“, tad egzistenciniai klausimai sprendžiami gana buitiškai. Vaikinas šaiposi iš bukų mažo miestelio gyventojų teisuoliškumo, mėgdžioja skirtingas tarmes (tą labai vykusiai perteikė vertėjas), stebi vis labiau įtraukiantį padorios visuomenės vaidinamą gyvenimo spektaklį ir... vieną dieną ryžtasi pabėgti, pats surengęs mažytį spektaklį. Pavyksta nusigauti į kitą Žemės rutulio pusę, kur slapstydamasis pas senus pažįstamus bando pradėti gyvenimą iš naujo. Jis toks kupinas entuziazmo, kad nekliudo nei kalbos nemokėjimas, nei vietinės gyvensenos neišmanymas, nei pastovaus būsto neturėjimas, nei tipiškas jaunosios vokiečių kartos kaltės kompleksas: viskas pavirsta lengvu farsu. Tiesa, situaciją palengvina visada gausūs pinigai, sutikti tėvynainiai ir tvirtas įsitikinimas, kad nuo šiol viskas bus kitaip. Laikui bėgant, rodos, pavyksta išlaikyti pusiausvyrą, kurioje „ir vilkas sotus, ir avys sveikos“.

Tačiau pasiekimai nedžiugina. Net pradeda atrodyti, kad išsipildžiusios svajonės apie viengungio nuotykius su karštomis merginomis geriau jau būtų likusios tik svajonėmis. Ir nors nauja kultūra jau pasirengusi priimti atvykėlį (veikėjų samprotavimai apie kultūrinius skirtumus tarp Lotynų Amerikos gyventojų ir europiečių –­ ypač įdomūs), galiausiai tenka įsitikinti, kad nuo savęs nepabėgsi. Linksmai parašytame romane sprendžiami rimtų pasirinkimų ir asmeninės laisvės klausimai, likę be atsakymų.