
Unikalūs antikos moterų balsai. Rinktinė atveria iki tol nutylėtą antikinės literatūros dalį – moterų poeziją (juk dauguma žino tik Sapfo). Tiesa, knygelė plona, nes ir išlikę ar perrašinėjant išsaugota yra visai nedaug, kartais tik posmelis ar kelios eilutės.
Knyga paruošta tikrai solidžiai: išsamus ir įdomus įvadinis straipsnis, nupasakojantis poečių asmenybes ir kūrybą nuo archajinio iki helenistinio ir ankstyvosios krikščionybės laikotarpio. Knygos pabaigoje sudėti paaiškinimai, vardų rodyklė, net poečių vertime panaudotos eilėdaros sąrašas. Visa tai – norintiems moksliškai knaisiotis po šią temą.
Paprastiems žmoneliams ir poezijos mylėtojams lieka eilių skambesys. Geriausiai apie jas atsilieptų pati sudarytoja: „Antikos poetės buvo grožio bei gėrio kūrėjos.(…) Poetės apdainavo amžinąsias bendražmogiškas vertybes – draugystę, meilę, ištikimybę. Išlikusios jų eilės stebina jausmų gaivumu ir moteriška šiluma bei padeda suprasti, kaip mąstė, ką mylėjo, ko siekė antikos moterys“. Dar vienas pirminis lyrikos šaltinis tapo mums prieinamas.