Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Stovėk ant žolės

2004-01-09
Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

Sveikinu, Antanai, su Nacionaline premija. Aš tikėjausi, kad būtent tu ją ir gausi, o ne aš, nes buvai daug labiau už mane vertas. Tad pirmas žurnalistinio tyrimo klausimas: kaip dabar jautiesi?

Tai klausimas, į kurį nėra ką atsakyti.

Bet ar jautiesi?

Jautiesi pamalonintas ir įvertintas bei įpareigotas tolesniems darbams, o šiaip jautiesi kaip visada.

Darbas žmogų puošia. Ar tave tavo darbas puošia?

Galiu pasakyti, kad dirbdamas, kas nėra mano nuolatinė būsena, jaučiuosi pasipuošęs.

Tai nori pasakyt, kad iš tos premijos ir puošiesi?

Aš apie puošybą sakiau truputį kita prasme. Jei klausi, kaip aš noriu iššvaistyti savo premiją, apsirengimas mane mažiausiai domina.

Vadinas, būsi apskuręs bitnikas, koks ir buvai.

Nežinau, kiek aš esu bitnikas ar hipis, bet savo įvaizdžio keisti lyg ir neketinu.

Žodžiu, kostiumo premijos įteikimo proga Vasario šešioliktajai pirkti nesirengi.

Galima rasti kostiumą ir jo neperkant.

Second hand turi galvoje? Bet ten irgi reikia pirkti.

Pasiskolinsiu iš to, kas anksčiau gavo premiją.

Puiku. Žinai, aš mąstau, jei žmogus gyventų lygiai taip pat kaip tu, lygiai tokį patį gyvenimą, pagal tavo dienotvarkę, lygiai taip pat elgtųsi, kaip ir tu nevartotų alkoholio, taip pat kaip tu atsibustų ir tą patį būtų susapnavęs, – gal toks žmogus šiais naujais metais galėtų gauti Nacionalinę premiją?

Aš taip manau. Tik su tais sapnavimais gal būtų kiek sudėtingiau. Juk sapnai nuo tavo pasirinkimo ir valios nevisiškai priklauso. O šiaip – mano dienotvarkė yra itin nepamokoma, ir nemanau, kad jos laikantis galima ką nors pasiekti.

Kelintą keliesi? Žadintuvo neturi?

Turiu. Būna, kai reikia kur nors išvažiuoti, tada ir pasinaudoju žadintuvu. O atsikeliu tada, kada atsikeliu. Kartais galiu beveik nemiegoti, dirbti ar ką nors kita veikti, o būna, kad leidžiu sau miegoti, kiek miegasi. Net mano šunė prisitaikė prie tokio mano gyvenimo ritmo, ir ji būna visiškai patenkinta, kai ją išvedu rytinei promenadai dvyliktą valandą.

Ką darai atsibudęs?

Tik atsibudęs išsiverdu kavos ir surūkau cigaretę.

Kokias cigaretes rūkai?

Rūkau pačias lengviausias, bet daug.

Ir tavęs nepykina?

Ne. Pirmą cigaretę surūkau su dideliu malonumu, o su kava tai būna didelis skanėstas.

Tai ar tam žmogui, kuris mėgins pamėgdžioti tave, irgi patari taip elgtis?

Sakyčiau, keletą cigarečių iš ryto jis turėtų surūkyti, kad pradėtų veikti galva. Tiesiog būtina.

O paskui ką veiki?

Kartais išsivalau dantis, kartais lendu po dušu, o kartais tiesiog einu pasivaikščiot su šune.

O jei esi susapnavęs kokį eilėraštį, ar nekyla mintis, rūkant tą cigaretę, imti ir užrašyti?

Kyla, bet kartais. Ir labai retai užrašau, nes mano rašymas yra visiškai chaotiškas. Galiu mėnesį kitą neparašyti nė eilutės, o paskui per dieną parašyti pusę sonetų vainiko.

Ar tau geriau rašyti Lietuvoje, ar būnant užsienyje?

Esu žmogus, kuris nesugeba susikaupti, jei lygia greta reikia dirbti kelis darbus. Būdamas Vilniuje, aš paprastai blaškausi tarp kelių veiklų ir visus darbus atlieku blogai. Taigi visokie išvažiavimai ar pasislėpimai mėnesiui visados padeda susitelkti.

O kur tau geriau būna pasislėpti: Vokietijoj ar Austrijoj?

Geriausiai Šveicarijoj.

Kaip Maironis. Ant ežero Keturių kantonų.

Gali kartais būti ir Lietuvoje.

Kokiame rajone?

Tarkim, Druskininkuose, Anykščiuose, prie jūros žiemą.

Bet dažniausiai slepiesi vis dėlto Vokietijoj?

Tai ne iš gero gyvenimo. Kai pavyksta gauti kokią nors stipendiją, kuri yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, tada ir sprunki į kokią nors Vokietiją.

O ar vokiečiai panašūs į lietuvius, ar skiriasi kuo nors? Kadangi stojam į Europos Sąjungą, mums reikia tai žinoti.

Šiaip, pamatęs vokietį, dažnai nepasakysi, kad jis vokietis. Labai panašūs į lietuvius būna. O kol nekalba, išvis neįmanoma atskirti.

O vokietės?

Vokietės – irgi. Bet lietuvės gražesnės, sakyčiau.

O jei lietuvaitės kalbėtų vokiškai, kas tada būtų? Viršūnė?

Man visai graži lietuvių kalba, ir kai graži moteris prabyla lietuviškai, yra visai gera.

Jei jau pradėjom tą vokišką temą, atsakyk man, kodėl Goethe parašė "Faustą"? Juk galėjo ką nors kitą parašyt, o parašė būtent "Faustą"?

Man nuo mokyklos laikų šitoks klausimas nekilo, todėl ir atsakymą suformuluoti sunkiau. Reikėtų Goethe’s klausti.

Ir dar vieno dalyko nesuprantu. Kam reikėjo tą "Faustą" sueiliuoti? Ar kad sunkiau būtų versti? Ar negalėjo parašyt paprasta žmoniška kalba?

Verčiant sudėtingumų būta, tačiau, jei tekstas būtų buvęs parašytas neeiliuotai, gal nebūčiau ėmęsis jo versti. Man nebūtų toks įdomus vertimo procesas. Pats, kaip poetas, žinai, kad sutvarkyti savo mintis poetine forma yra didelis malonumas.

Tai tu nori pasakyt, kad versdamas siekei malonumo?

Žinoma. Aš manau, kad dirbti darbą, kuris tau nepatinka, yra visiškai beprasmiška, nes jo niekad nepadarysi gerai. Gyvenime reikia daryti darbus, kurie tau patinka.

Nesuprantu. Sakysim, santechnikai taiso svetimus unitazus, kiti žmonės kasa griovius. Ar nori pasakyti, kad visi dirba tuos darbus savo malonumui? Gal tu esi koks nors išskirtinis?

Ne. Tik aš į pasaulį žiūriu labai šviesiai. Jis labai šviesus, nepaisant visų tragiškų jo grimasų. Tačiau viskas eina ne iš pasaulio, o iš mūsų pačių. Pasaulis tik laukia, kol mes jį pamatysim, nusistebėsim ir imsime juo džiaugtis. Ir kiekviename darbe galima rasti kokį nors žaidimo elementą, tada jis tampa įdomus ir malonus. Aš gyvenime esu dirbęs įvairių darbų ir galiu pasakyti, kad kiekvienas darbas gali suteikti savotiško "kaifo".

Tai esi bedarbis. Ar kreipeisi į darbo biržą?

Buvo vieną kartą toks momentas mano gyvenime, kai kreipiausi ir į darbo biržą. Tačiau šiuo metu taip įsivažiavau, kad sugebu išsiversti ir be darbo biržos paslaugų. Duonai pinigų užsidirbu iš to, ką moku daryti.

Bet dabar grįžkim prie "Fausto". Kuris personažas tave labiausiai patraukė? Ar Faustas, o Mefistofelis, o gal Margarita? Kuris tavo sielai artimiausias?

Nebandžiau su personažais tapatintis. Fausto neįmanoma priešinti Mefistofeliui, nes tai yra vienas dvipusis personažas, tai toks personažas mane ir patraukė.

Aišku. Bet pakalbėkim apie tavo naują eilių knygą "Lapkričio atkrytis". Dabar Lietuvoje siaučia gripas, ar tas atkrytis yra atkritusi liga, dar iki galo neišsigydžius?

Atkrytis yra atkrytis. Į jį būtų galima pažvelgti kaip į ligos sugrįžimą ir paūmėjimą. Juk ir mūsų gyvenimas banguoja, nuolat sugrįždamas.

Tai gal nori pasakyti, kad poetas yra ligonis?

Poetas, žinoma, yra ligonis. Ir į gyvenimą galima būtų žiūrėti kaip į ligą, kuri yra pagydoma, tik ne kiekvienas pasveiksta.

Turbūt dar neišklausinėjau tavęs iki galo, kad pasijustum visiškai išsituštinęs. Pasakyk dar Lietuvai, kas ten sielos kertelėse yra likę.

Labai svarbus ir rimtas klausimas. Lietuvai linkiu pozityvesnio požiūrio į pasaulį.

Ir jau tada bus viskas gerai?

Aš manau, nes pasaulis yra toks, kokį jį žmonės mato.

Pašnekėkim apie tavo gyvenimo būdą. Ar tau teko valkatauti?

Savo klaidžiojimų negalėčiau pavadinti valkatavimu. Visados buvau gana socialus pilietis. Studijavau, dirbau, o galų gale valkata tapau tiktai Nepriklausomybės laikais.

O jauniems poetams ar galėtum palinkėt pavalkataut, kad prisisrėbtų tos vadinamos gyvenimo patirties?

Žinoma. Paklaidžioti po pasaulį ir po Vilnių yra visada labai naudinga. Pavydžiu jaunajai kartai, kuri turi galimybę valkatauti. Stengiuosi tai daryti ir dabar, bet pelenai byra iš pažastų.

Na, valkatauk valkatauk. Bet vis tiek visi keliai veda į Vilnių. Ar nenorėtum vieną rytą nubusti paskutiniam Vilniaus dangoraižio aukšte ir žiūrėti iš aukšto – koks gražus Vilnius po tavo kojom?..

Gražu, kai atsibundi ir pasaulis tau po kojom, bet man daug gražiau, kai stoviu ant žolės.


 

Rašytojai

 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 21:38
špilka
atrodo, kad  žurnalistas pavydi premijos ir dėl to talžo klausimais Jonyną... keistoki klausimai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 19:32
INRI
nemanau, kad A. A. Jonynas jautėsi labai patogiai, atsakinėdamas į šiuos klausimus. Vietomis pasigedau žurnalisto taktiškumo. Bet čia tik subjektyvi nuomonė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-10 21:36
katalike
jo. Jakimavičiaus klausimai - grynas kapojimas. lyg su pašiepimu. tai neįprasta. bet įdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-10 16:14
Tylinti
Man šiaip nepatiko žurnalisto klausimų forma.Tokia tiesmuka ir vietomis net sakyčiau pašiepianti.Tuo tarpu pašnekovas atrodo rimtas žmogus,kuriam tokie tiesmuki klausimai labai nepatinka.Jei yra atvirkščiai tai matyt suklaidino pats atsakymų ir klausimų stilius.Kaip jau sakiau,tai interviu,kuris pateiktas labai nesmagia forma ir tuo pačiu kartais peržengiamas interviu kūrino stilius ir forma.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą