Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Orhanas Pamukas – Nobelistas 2006

2006-10-31
Nebuvo joks netikėtumas, kai iš Stokholmo karališkosios akademijos po pasaulį pasklido žinia, kad šiemet Nobelio premijos regalijos už literatūrą atiteko turkų rašytojui Orhanui Pamukui. Pastaruoju metu šio rašytojo vardas dažniau nei kitų buvo linksniuojamas literatūros ir ne tik literatūros diskursuose. Naujojo tūkstantmečio istorija tiesiog išstūmė rašytoją avanscenon kaip personažą, kuris atsidūrė aktualiausių šiandienos pasaulio problemų akivaizdoje: tai musulmoniškųjų ir europietiškųjų vertybių konfliktas, tai ir rašytojo priedermė – kalbėti tiesą ar prikąsti liežuvį vardan patogaus tautai mito, tai konservatyvios tradicijos prieštara demokratijos puoselėjamomis vertybėmis – žodžio laisvei ir kūrėjo pareigai tas vertybes išpažinti bei skleisti.

Paradoksas, bet keikiamas Turkijoje rašytojas dėl neva turkiškumo (taigi ir tėvynės) įžeidimo tapo testu pačiai Turkijai – būti ar nebūti jai civilizuotų Europos valstybių draugijoje. Orhanas Pamukas pirmasis iš Turkijos rašytojų išdrįso prabilti apie armėnų tautos naikinimą amžiaus pradžioje, pavadindamas tai tiesiai – genocidu. Suprantama, pateko ne tik į valdžios, bet ir „patriotiškai“ nusiteikusių turkų nemalonę. Tik juridinė kazuistika ir pasaulinės bendruomenės spaudimas padėjo rašytojui išvengti įkalinimo. Beje, tarp daugelio pasaulio PEN centrų pareiškimų yra ir lietuvių PEN centro tekstas, nedviprasmiškai reikalaujantis, kad Turkijos oficialioji valdžia nutrauktų rašytojo persekiojimą ir grasinimus.

Pastarosiomis savaitėmis į šios bylos laužą dar buvo mestelėtas papildomas „glėbys malkų“, kai Prancūzija pareikalavo iš Turkijos oficialiosios valdžios pripažinti gėdingą šios valstybės istorijoje armėnų tautos genocido faktą. Turkų atsakas buvo supuvę pomidorai į Paryžiaus institucijų langus. Pasaulis pamatė, su kuo turi reikalą, kas ir kokiu būdu beldžiasi į senutės Europos draugiją. Taigi politiniai ir socialiniai kontekstai tiesiog stumte išstūmė Orhaną Pamuką pasaulio akivaizdon. Nobelio literatūros premija, nors ir teikiama už literatūrinius nuopelnus, neretai turi ir tiesiai nepasakomą politinį kontekstą. Buvo laikas, kai, griūvant sovietų imperijai, Rytų Europa buvo ypatingos svarbos zona pasauliui. Tada nobelistais tapo Vaclavas Havelas, Czesławas Miłoszas, Josifas Brodskis, Wisława Szymborska, tarp pretendentų, matyt, buvo ir mūsiškis Tomas Venclova bei estas Janas Krosas. Pasaulio dėmesys dabar nukrypo į kitus regionus, į kitas aktualijas.

Vis dėlto, kalbėti vien apie politinius motyvus kaip apie dominuojančius, skiriant garbingiausią pasaulyje literatūros premiją, būtų netaktas ir nepagarba skiriančiųjų kompetencijai. Orhanas Pamukas yra vienas iškiliausių dabarties rašytojų. Jo romanai išversti į 40 pasaulio kalbų, jo pasisakymus, interviu skelbia didžiausi pasaulio dienraščiai, savaitraščiai ir žurnalai, rašytojas paskaitas skaito seniausias humanitarines tradicijas turinčiuose Europos ir JAV universitetuose. Visa tai nenuginčijamas įdirbis, be kurio rašytojas gal ir nebūtų sulaukęs tokio pasaulio kultūrinės bendruomenės dėmesio, o būtų „pūdomas“ Turkijos kalėjimuose kaip ir 40 kitų, mums nežinomų, Turkijos rašytojų, kuriems gal irgi nestigo drąsos, tačiau aplinkybės jiems nebuvo tokios palankios.

Įdomi buvo Turkijos valdžios atstovų reakcija į apdovanojimą. Ji neslepia pasididžiavimo, kad Turkijos pilietis apdovanotas garbingiausia premija, tačiau akcentuoja, kad jis apdovanotas už novelistiką, kurią jie mėgsta ir vertina, bet ne už paraliteratūrinius dalykus, kurie juos mažiau domina.

Lietuvoje rašytojas neblogai pažįstamas iš jo straipsnių spaudoje, o pernai leidykla „Tyto alba“ išleido bene sugestyviausią jo romaną „Juodoji knyga“, kurioje gausu autobiografinių detalių ir siužetų. Rašytojas savo mokytojais yra pavadinęs Williamą Faulknerį ir Marcelį Proustą, o tai liudija kūrėjo vertybines orientacijas.


Liudvikas Jakimavičius
 

Rašytojai

 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą