2007 m. spalio 19 d., Klangiai
Rašytojas Petras Cvirka (1909-1947), iki šiol lietuvių literatūroje vertinamas mažosios prozos meistras, yra pasakęs: „Novelės žanras toks pat sunkus, kaip ir kiti į tobulybę pretenduoją literatūros žanrai“. Literatūros mokslininkai tikina, jog P. Cvirkos novelistika darė didžiulį poveikį kitų mūsų garbių rašytojų – J. Mikelinsko, J. Avyžiaus, B. Vilimaitės, R. Šavelio, R. Samulevičiaus, E. Ignatavičiaus, etc. – kūrybiniams ieškojimams.
1976 m. Klangiuose tuomečio Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Vytauto Martinkaus iniciatyva pradėti rengti Novelės vakarai. 1984 m. įsteigta P. Cvirkos literatūrinė premija, kuri kas treji metai teikiama lietuvių autoriui už geriausią novelių rinkinį.
Jos laureatais iki šiol tapo tokios ryškios literatūros asmenybės kaip Vytautas Rimkevičius, Mykolas Sluckis, Henrikas Algis Čigriejus, Šarūnas Šimulynas, Birutė Jonuškaitė, Juozas Aputis. 1991,1992 ir 1993 m., kai buvo revizuojamos tautos vertybės, Novelės vakarai nevyko, o nuo 1994-ųjų jie vėl atgaivinti, tačiau perkelti į Veliuoną.
Šiemet gegužės pradžioje sukako 60 metų nuo staigios Petro Cvirkos mirties. Manoma, jog ši mirtis buvo tragiška – su rašytoju susidorojo sistema, kurios lozungais apie laisvę, lygybę ir brolybę jis buvo patikėjęs.
Sunku nuneigti rašytojo literatūrinį talentą. „Lietuvių literatūros istorija“ (Vaga, 1982) pripažįsta, kad P. Cvirkos kūryboje „labai ryškus nacionalinis koloritas – spalvingi gimtojo krašto peizažai, lietuvių liaudžiai būdingas kalbos ir galvosenos būdas, psichinė sandara, buitis ir papročiai“. V. Galinis teigia: „Jis buvo vienas žymiausių stilistų, plastiška, liaudiškai sodria savo kūrinių kalba daug prisidėjęs prie lietuvių literatūrinės kalbos ugdymo. Didelė stilistinė jo kūrinių kultūra tebėra sektinas pavyzdys lietuvių rašytojams“.
Turime pripažinti, jog novelės žanras Lietuvoje, nors kultūros tradicijų ir nepraranda, pamažu praranda skaitytoją, kurio protą drumsčia ir hedonistinės pasaulėžiūros formavimas per laisvąją rinką, ir įvairiausi neskoningi realybės šou, ir įsitvirtinantis intermodernizmas.
2007-aisiais „Literatūros ir meno“ savaitraštyje Jūratė Sprindytė, aptardama šeštojo P. Cvirkos premijos laureato Juozo Apučio knygą „Vieškelyje džipai“, rašė: „Kai nuo postmodernistinių mišrainių tampa atgrasu, norisi tikro maisto. Ir štai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi“.
Perfrazuodami literatūros kritikę, galėtume sakyti, jog duonos, teptos medumi, ir tyro vandens vis dar galima rasti ir atsivertus Petrą Cvirką, ypač jo novelių rinkinį „Kasdienės istorijos“.
2008 m. sukanka 70 metų, kai šis rinkinys pirmąkart pasirodė knygynuose. Ta proga kultūros savaitraštis „Nemunas“, atstovaujamas vyriausiojo redaktoriaus Viktoro Rudžiansko, LR Seimo narė, rašytoja Dalia Teišerskytė (mecenatė), Jurbarko viešoji biblioteka, atstovaujama direktorės Nijolės Masiulienės, ir Veliuonos krašto bendruomenė, atstovaujama seniūno Mindaugo Šlepševičiaus bei rašytojų Gasparo Aleksos ir Violetos Šoblinskaitės, 2007-2008 m. skelbia P. CVIRKOS NOVELĖS KONKURSĄ „Nemuno“ savaitraštyje.
Konkursui pateikiami originalūs, anksčiau nepublikuoti Lietuvos rašytojų kūriniai (iki 8 tūkst. spaudos ženklų arba iki 4 mašinraščių), kuriuos vertins redakcijos sudaryta komisija. Kūrybą nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. siųsti adresu: P. Cvirkos novelės konkursui, Savaitraštis „Nemunas“, Gedimino 45, 44239 Kaunas, arba el. paštu: nemunasredakcija@gmail.com
Už savaitraštyje publikuotą novelę visiems autoriams bus mokamas honoraras, o konkurso nugalėtojui LR Seimo narė, rašytoja Dalia Teišerskytė per 2008 m. Veliuonos novelę, kurią rengia Jurbarko viešoji biblioteka, įteiks 1000 Lt premiją.
„Nemuno“ savaitraščio vyriausiasis
redaktorius V. Rudžianskas
LR Seimo narė, rašytoja
D. Teišerskytė
Jurbarko viešosios bibliotekos
direktorė N. Masiulienė
P. Cvirkos memorialinio muziejaus
Klangiuose vedėja K. Ragaliauskienė
Veliuonos seniūnas M. Šlepševičius
Rašytojas G. Aleksa
Rašytoja V. Šoblinskaitė
