Rašyk
Eilės (78168)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kodėl virtualūs tekstai buvo išspausdinti, arba knyga apie stebėjimą ir stebėjimąsi

2006-03-18
Penktadienį, antrąją Knygų mugės dieną, 20 val. mažoji „Litexpo“ konferencijų salė buvo pilnutėlė – tą vakarą buvo pristatoma internetinio dienraščio „Bernardinai“ išleista Juliaus Sasnausko, Doloresos Kazragytės, Donato Petrošiaus, Elvyros Kučinskaitės, Arūno Peškaičio, Gendručio Morkūno ir kitų šiam dienraščiui rašančių autorių esė rinktinė Aštuntoji diena. Pristatyme, kuris buvo pavadintas diskusija apie virtualaus ir spausdinto teksto santykį, dalyvavo „Bernardinų“ redaktorius Gediminas Kajėnas ir leidinio autoriai – poetas Donatas Petrošius, brolis Arūnas Peškaitis, teatrologė Irena Veisaitė.

G. Kajėnas, pradėdamas vakarą, sakė, kad iš anksto paskelbtą diskusijos temą vėliau buvo nuspręsta keisti, nes dviejų šiuolaikinio teksto formų – spausdintos ir elektroninės – paprasčiausiai negalima laikyti prieštaraujančiomis viena kitai. Abi jos šiandien pasaulyje gyvenančiam žmogui yra artimos ir būtinos – su viena daugelis susiduria nuo pirmųjų vaikystės knygų, o kita tampa vis įprastesnė sparčiai kintančių technologijų pasaulyje. Be to, teksto turinys dėl skirtingos formos nesikeičia. Geras tekstas ir lieka geras, nesvarbu, ar jis kvepia spaustuvės dažais, ar ne. Kaip juokavo dienraščio redaktorius, geras tekstas yra tarsi graži moteris, kuri kelia pasigėrėjimą tiek puotoje, pasipuošusi prašmatnia suknele, tiek ir grėbdama šieną.

Tekstai internete tampa kasdienybe, o knyga lieka šventa vertybė, peržengianti kasdienines ribas. Abi šios formos yra neatsiejamos šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalys. Būtent todėl „Bernardinai“, vis daugiau dėmesio skirdami kultūrai, kuri šio dienraščio sumanytojams yra viena iš prioritetinių sričių, daug rašo apie knygas. Čia skelbiamos knygų anotacijos bei recenzijos, kalbamasi su rašytojais, kiekvieną penktadienį apžvelgiama Lietuvos kultūrinė spauda, o prieš Knygų mugę net atsirado atskiras skyrelis, skirtas šiam renginiui.

Būtent šį „Bernardinų“ veiklos aspektą išskyrė ir I. Veisaitė. Anot jos, dienraštis yra labai šviesus, aiškiai brėžiantis ir puoselėjantis savo vertybių skalę, tačiau atviras, toleruojantis kitokias nuomones, diskutuojantis ir kviečiantis dialogui. Pasak I. Veisaitės, internetas negali sudaryti opozicijos knygai, tai greičiau yra papildymas, naujų galimybių erdvė. Kita vertus, teatrologė sakė labai norinti, kad kada nors pasirodytų ir spausdinta „Bernardinų“ versija – kad ir neturintieji prieigos prie interneto ar vyresnio amžiaus žmonės galėtų skaityti leidinį ir juo džiaugtis.

Apžvelgdama esė rinktinę Aštuntoji diena, I. Veisaitė sakė, kad knygos pavadinimas yra simbolinis: po septynių pasaulio kūrimo dienų Dievas patikėjo jį žmonėms kurti toliau, todėl mes nuolat gyvename kurdami. Kad taip yra iš tiesų, įrodė brolis Arūnas, vienas iš dienraščio sumanytojų, perskaitęs ištraukų iš įvairių autorių esė. Pasak jo, knygą Aštuntoji diena sudaro tekstai, kurie neturėjo, tiesiog negalėjo išnykti internetiniuose dienraščio archyvuose, jie turėjo būti paskelbti kiek kitokia nei pirmine forma, būtent – išspausdinti.

Į rinktinę Aštuntoji diena sudėti tekstai, pasak brolio Arūno, ypatingi tuo, kad juose stebimasi pasaulio grožiu. Šie tekstai prasideda nuo stebėjimo ir stebėjimosi kuriamu pasauliu; net jei šis pasaulis kartais skaudina žmogų, jis yra vertas įsižiūrėti ir įsiklausyti.


Vitalija Pilipauskaitė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą