Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kaune pažadinta Antano Baranausko namų dvasia

2012-09-22
Kaune pažadinta Antano Baranausko namų dvasia

Rugsėjo 17 dieną, praėjus beveik 115 metų, viename Kauno senamiesčio name (Rotušės a. 10) vėl atgijo vyskupo ir poeto, kalbininko ir matematiko Antano Baranausko (1835–1902) mintys, jausmai, prisiminimai.

Taip kauniečiams prisistatė anykštėnai muziejininkai, dalyvavę Lietuvos savivaldybių muziejų parodų mugėje ir ta proga surengę vienos dienos parodą bei kultūros vakarą „Reminiscencijos: Rotušės aikštė 10, Kaunas“ ten, kur paties A. Baranausko gyventa 1884-1897 metais.

Konsekruotas vyskupu ir pasitraukęs iš Kauno kunigų seminarijos dėstytojo pareigų, žymiausias anykštėnas išsinuomojo butą tuometiniuose Fišerių šeimos namuose. Čia jis, tikriausiai žvelgdamas pro langus į Kauno Rotušę, sulaukė brandaus amžiaus, gyvendamas prabėgusių dienų prisiminimais ir daugiausia gilindamasis į matematiką.
 
Muziejininkams talkinę Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai, suburti ir vedami Istorijos Gido (akt. Egidijus Stancikas), tą vakarą įgarsino autentiškuosius tekstus ir literatūrines rašytojo Rimanto Vanago interpretacijas.

Jie vedžiojo kauniečius Antano Baranausko (akt. Albinas Budnikas) atminties takais, primindami jaunuolį į poeto kelią atvedusią, bet anksti mirusią Karoliną Praniauskaitę (akt. Inga Mikutavičiūtė), tremtyje žuvusį jo jaunų dienų draugą kunigą poetą Klemensą Kairį (akt. Mindaugas Jankauskas) bei šiame name jau apsigyvenusio vyskupo bičiulį dvasininką ir filosofą Aleksandrą Dambrauską-Jakštą (akt. Saulius Čiučelis).

Tarp aktorių dialogų kaskart įsiterpdavo Anykščių moterų dainininkių giesmės ir dainos – A. Baranausko sukurtos ar jį gyvenimo keliu lydėjusios.

Keliaujant prisiminimų takais, įsiklausant į dvasininko mintyse iškylančius dialogus su anksti mirusiais bičiuliais, aiškėjo priežastys, kodėl jautrus „Anykščių šilelio“ autorius paskui nutolo nuo poezijos, užsisklendė dogmų ir mokslinių ieškojimų pasaulyje, verčiau domėjosi skaičių teorija, nei dailiuoju žodžiu. Būtent šiame name A. Baranauskas, jau tituluotas pirmuoju lietuvių kilmės matematiku, parinko daug iki šiol kasdieniškais laikomų lietuviškų matematikos terminų – iš šio namo pasklido jo žodžiai: „trikampis“, „dalyba“, „kvadratas“...

Šiame Kauno name iki 1897-ųjų stovėjo baldų komplektas – stalas, sofa ir du foteliai, drožinėti ir apvilkti dirbtine oda. Iškart po Kalėdų A. Baranauskui kraustantis iš Kauno į Seinus, šie baldai buvo sukrauti į arklio traukiamas roges, kurios pasuko ne į naują vyskupo tarnystės vietą, į priešingą pusę.

Vyskupo brolis Jonas Baranauskas (1828–1904), rašytojo Antano Vienuolio senelis, juos parvežė į Anykščius. Čia iki 1924 m. jie stovėjo Baranauskų „stancijoje“, paskui buvo perkelti į klėtelę ir iki šių dienų saugomi jos ekspozicijoje kaip didžiausia autentiška relikvija.

Daugiau nei po šimtmečio tie du foteliai ir staliukas rugsėjo 17-ąją vėl nukeliavo į A. Baranausko namus Kaune, kad sustiprintų atgijusius XIX a. pabaigos jausmus vienoje antrojo aukšto menėje.

Dabar šiame Kauno senamiesčio pastate veikiančio restorano „Medžiotojų užeiga“ direktorius Ričardas Mačiulaitis su malonumu pasitiko žinią apie pastato istorinę vertę turtinančias sąsajas su poetu ir vyskupu A. Baranausku. Iki šiol jas liudijo tik 1973 m. prie šio namo pritvirtinta atminimo lenta su lakonišku įrašu, dabar primins ir buvusio šių namų gyventojo asmenybės bruožų bei tuometinės veiklos atspindžiai.

Tą pačią dieną į Anykščius pargabenti autentiškieji baldai vėl pasitinka A. Baranausko klėtelės lankytojus ten, kur ir įprasta juos matyti.



Tautvydas Kontrimavičius
 

Rašytojai

Antanas  Baranauskas
1835 - 1902
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą