Nobelio premijos laureatų paskelbimas, aišku, yra reikšmingiausias kultūrinis įvykis, tačiau Europos, o ypač Šveicarijos ir Vokietijos, spauda plačiai rašo ir apie solidžiausiai Europoje dotuojamos Roswithos Haftmann fondo meno premijos paskyrimą. Galima tik stebėtis, kad Lietuvos žiniasklaida apie tai neprasitaria nė puse lūpų – tarsi tokie įvertinimai lietuvių kultūrininkams būtų tapę nuobodžia kasdienybe. Tiesa, pagrindinė, septintą kartą teikiama, premija, kurią sudaro 150 000 Šveicarijos frankų (per 300 000 litų), šiemet atiteko amerikiečių menininkui – tapytojui, skulptoriui ir grafikui Richardui Artschwageriui, tačiau Specialioji premija (75 000 frankų) paskirta filmininkui Jonui Mekui – kaip rašoma fondo skelbiamam pranešime, už septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukurtą „kino dienoraščio“ žanrą, plačiai atspindėjusį ir Niujorko avangardinio meno scenovaizdį, ir privačią aplinką. Ta proga įvairiuose leidiniuose išsamiai aprašoma Jono Meko kūrybinė veikla, nuolatos pabrėžiant, kad menininkas kilęs iš Lietuvos.
