Bulatas Okudžava - gruzino ir armėnės sūnus, gruzinų poetas, rašė rusiškai. Gimė Maskvoje 1924 m. gegužės 9 d. Tėvas buvo partinis veikėjas ir nuo Stalino parankinių žuvo 1937 m., motina buvo ištremta į „gulago“ lagerius ir taip pat žuvo nuo stalinistų rankos. Motinos kaltė atšaukta 1955 m. Jų sūnus Bulatas, likęs be tėvų, augo Maskvoje, pamiršo tėvų kalbą, rašė tik rusų kalba. 1942 m. tiesiai iš mokyklos suolo išėjo į frontą. Vėliau mokėsi Tbilisio universiteto filologijos fakultete, kurį baigė 1950 m. Kalugos srityje mokytojavo, dėstė rusų kalbą ir literatūrą.
Pirmieji kūrybiniai bandymai prasidėjo 1943 m., spaudoje jo kūryba pasirodė 1953 m. 1956 m. išleido pirmą eilėraščių rinkinį „Lyrika“. Populiarumo sulaukė, kai paėmė į rankas gitarą ir pagal savo tekstus pradėjo dainuoti. Iš pradžių tik artimiems draugams, o nuo 1960 m. ir visuomenei. Jo dainos greitai plito, jas dainavo visas sovietų jaunimas. Nuo Okudžavos prasidėjo stiprus Rusijos bardų muzikos plitimas, į kurį įsijungė tokie dainininkai, kaip A. Galičius, V. Visockis ir kiti. Okudžavą Prancūzijos firma „Gomon“ apdovanojo „Auksiniu disku“.
B. Okudžavos kūrybą pamėgo žmonės, nes joje sukurtas individualizuotas poetinio gyvenimo įvaizdis, kuriame yra šiek tiek romantikos ir tragizmo, kurį atnešė karas ir stalininis laikmetis. Jo kūryboje išreikštas paprastų žmonių gerumas ir grožis. Visa tai skambėjo kaip melodinga muzika ir nepakartojamas poeto balsas. Eilėraščiai buvo išleisti keliuose rinkiniuose: „Salos“ (1959), „Linksmasis būgnininkas“ (1964), „Pakeliui į Tinatiną“ (1964), „Kovas didžiadvasis“ (1967), „Arbatas, mano Arbatas“ (1976). Rinkiniuose, kurie išėjo 1984 m. („Eilėraščiai“) ir 1988 m.(„Skiriama jums“) poetas atidavė duoklę Stalino naikintoms tautoms, „gulaguose“ žuvusiems žmonėms ir savo artimiesiems.
Kaip prozininkas B. Okudžava debiutavo apysaka „Buk sveikas, bendraklasi“, kurioje be jokių patosų ir intrigų aprašė jaunuolio frontinius pergyvenimus. Šį kūrinį daugelis kritikų vanojo už „pacifistinį“ požiūrį į karą. Vėliau pasirodžiusiuose pusiau satyriniuose, pusiau istoriniuose kūriniuose („Vargšas Avrosimovas“ – 1969 m., „Šipovo nuotykiai, arba keistas vodevilis“ – 1971 m., „Diletantų kelionė“ – 1978 m.), B. Okudžava, panaudodamas istorinius įvykius, taikliai pliekė dabartinės Rusijos visuomeninį gyvenimą. Romane „Pasimatymas su Bonapartu“ (1983), pateiktas įvairiapusis socialinių visuomenės perversmų apmąstymas. B. Okudžava yra bandęs plunksną rašydamas pjeses ir kino scenarijus.
Bulatas Okudžava mirė 1997 m. birželio 12 d. Paryžiuje, palaidotas Maskvos Vagankovo kapinėse.
1991 m. apdovanotas Valstybine premija.
Bibliografija
Rašytojo kūrinių galima rasti šiose knygose
Ji spindi žavesiu slaptu… : [pasaulio meilės lyrika / sudarytojas Julius Jasaitis. - Marijampolė : Ramona, 2000. - 276 p.
Rusų meilės lyrika. T. 3: Menu akimirką žavingą… - 2002. - 245 p.
