Rašyk
Eilės (78169)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Klaida. Amžinasis Pilėnas

geriausia buvo
kai žalčiaodžiais pirštais
braukė trečiajai per skruostą
sakydama
„tavo įsčiose
būtų krivis išaugęs“
-
arba kai devynioliktasis
krečiamas drebulio
vebleno privaląs užsimerkti
nes iškart -
iškart supykina
kraują išvydus
-
geriausia dar  buvo
kai trisdešimt pirmojo
randais nužydėjus ranka
kalaviju į grindinį
liovėsi nerimą groti
-
  -
    -
blogiausia buvo tai
kad senė
ne itin mokėjo skaičiuoti -

praleido mane

- penkiasdešimt ketvirtą -

-

štai jau septynetą amžių
nesugebu niekaip

numirti






kūrybos pasaulėvaizdis vakaro ir ryto mitologijoje arba Pilėnų giesmė mano delne

šiek tiek lynoja - suteikia prasmės
buvimui mano ties raidyno pieva,
aš čia kas vakarą suklupęs atsijungiu,

na, o tada - šimtus, ką ten šimtus -
juk patį rudenį galėčiau prirašyti
poemų ir eilėraščių, eilių̃

atsargiai glostant, žadinant kiekvieną,
nelyg pilies tvirtovę, bokšto mūrą
smiltelė po smiltelės daiginu

ir už kiekvieną tvarinį, jei reiktų, -
tegu tik kerta - atiduodu galvą,
prisiimu šį tobulumo kryžių,
sutemus tai mažiausiai ką galiu, -

paliudyti, kad gydo, kad vaduoja,
kad pasiklydusius prišaukia iš tankmės.

- - -

ir visa tęsias tarsi nuodėmė,
kol užsipildo visos tuščios spragos,
ir plunksnoms krentant miegui atsakau.

- - -
- - -

o ryte - nieko naujo, nieko
ir rankos nė kiek nesuvirpa,
savo Pilėnus suplėšau,
sukapoju,

lyg pagonė senutė -
po lapą,
po žodį,
po raidę.

- - -

nes juk kas čia tuos niekus skaitys?!
kas tuos kliedesius vertins?!