Rašyk
Eilės (78155)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





baladė apie Liepsnotąją pelėdą

Liepsnotoji pelėda (Tyto alba) gyvena visuose pasaulio žemynuose. Labiausiai paplitusi Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, taip pat Pietų, Centrinėje ir Vakarų Europoje.
Azijos žemyne dažniausiai sutinkama Indijoje. Lietuvoje pradėjo plisti XIX a. (iš Ornitologijos enciklopedijos)
.


Ji žiūrėjo šiąnakt į mane
akimis Partenono mergelės.
- Tu - į pelenus, aš - į žemę,
atsigręšim abi, vaikeli.

Šimtąsyk - į save, sakau,
kai aistra aplink kaklą gaisruoja,
su sparnais, bet be dvasios tapau
legenda džauhariško rojaus.

Po žemėlapį tiek pelenų
išsibarstė, jais vėjui pažaidus.
jei galvoju - ar mano namų?
man tyla pakartoja gaidą.

ir kaskart, kai nurimsta giesmė -
pilką tamsą iš plunksnų išberiu.
Kur vieni už kitus silpnesni -
prie Jordano, prie Gango, prie Tiberio -

vis dar ieškau, darganai bliaukiant
pelkių kūlgrinda virtusio kelio.

----------------------------

Girių laumė liepsnota, žilplaukė
į akiduobes pelenus beria.






Kirvis

Miške gimiau, prie užtvankos subrendau
Iš tėvo – ryžtą, iš motinos – akis
Ir nekenčiau lingavimo niekšingų nendrių
Prisiekiau visą giminę po vieną nuraškyt

Tik sutema, riksmai, o, varge, pjauna
Skerdikų žvilgsniai bado šiurpuliais
Aštriais kampais per mano kūną liauną
Nendryno vaizdas niekad nepaleis

Pilies tarnybai – pajaučiau jog vyras
Nasrus kakton suvilgė plieninius
Valdovus saugot beigi šventą girią
Prie aukurų nemiegančius žynius

Kol vieną dieną, burtažodžiais paspringus
Pilku apsiaustu žynio moteris:
Apsupo priešai, mūs ramybė dingo
Bet jai atgal: kelintą jau geri?

Kai mūrai vartai pamažu barškėti
Pradėjo lyst pro tarpus kraugeriai
O kas netilpo – ėmė svaidyt ietim
Ir jų gausybė – lyg skėrių būriai

Taip įbauginę, tik atmintį grąžino:
Įkyrios nendrės staipos priešaky
Jūs neišvengsit, žiežulos, likimo
Šalia pilkoji – pilkė nekantri

Nesivaldžiau, į delnus greit įšokau
Galva galva, ir rankos be kardų
O tiek jėgos, kad net pakelti lokį
Raudonis tryško petimi - saldu

Neišrankus – galva, galva tašyta
Pilkoji – pilkė – nendrė kaip visi
Dantis atšiepusi tarytum ankstų rytą
Nusmigo kaktą praskėlus manimi.