Rašyk
Eilės (78159)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Atsižegnojimas

rikiuojas paukščiai kryžių pavidalu
lyg aižėtų ledas vasaros pulsuose,
kurių smarkiausias (net neišgydomas),
tvinksi žemaičių kraujuotuose gultuose –
nė senstantis vilkas neuostų vienybės,
kur buvo, bet viskas – duok amžiną atilsį,
dabar brolius seseris skiriančios ribos,
dabar karštas vaškas antspaudu lašantis.

rūdijantys principai, sąžinės varžtai –
taip pat surūdys ir karūnos, titulai,
kas tautą lyg sėklas per sėją išbarstė,
ištarti: „Atleisk, Dieve, tam, kurs suklydęs.“