Fantikai tai fantikai... Tęsiniai, pamilti herojai be kurių negalima apsieiti... Štai ir atsiskleidėme, kad daugelis kūrinių yra ta prasme nekalti plagiatai.
Netgi galima pačiam autoriui nenutuokti, kad jo tekstas yra paveikos rezultatas.
Ir taip - tai mokykla, tokie žaidimai su fantikais.
Žaiskime.
Tai vadinama fanfiku rašymu ir yra popoliaru visame pasaulyje.
Pradedantiems rašytojams jie padeda isitraukti į kūrybą ir net greičiau išpopuliarėti, jei originalo autorius sutinka priimti jį į savo globą.
Žymieji Robertas Džordonas irgi pradėjo nuo fanfikų rašymų ir sukūrė savo nuostabius pasaulius.
Kai kurie žymūs rašytojai, ar jų įpėdiniai, kaip tik labai prieštarauja tokiai kūrybai ir visada jai priešinasi.
Pabbandzk parašyti apie Tarzaną ir tave užtampoys po teismus:))
Todėl pirmiausia atsiklausk nuomonės pačio originalo kūrėjo ir tik pati bandyk.
P.S. Mano U-I ir Kvapas buvo sugalvoti kaip fanfikai knygoms rusų kalba, bet pradėjo gyventi savo gyvenimus ir originalo kūrėjai neturi nieko prieš.
Apsakymą "Kelias namo" Dima Xwanas net laiko savo puslapyje ir kartais pats koreguoja savo istoriją pagal maniškę:)
Kartais tokio a la tęsinio rašymas gali būti naudingas. Na, tarkime, jei nori pagauti tam tikrą kūrinio stilistiką. Pavyzdžiui, reikia įvaldyti viduramžių metraštininko pasakojimo būdą, tai bus logiška pasiimti kokį gatavą gabalą ir bandyti jį pratęsti, o po to žiūrėti ar jaučiasi skirtumas tarp seno ir naujo teksto. Tačiau šie eksperimentai pasižymi išskirtine savybe - jie rašomi į stalčių. Ir tik į stalčių.
Rašyti ant kito autoriaus paklotų pamatų neapsimoka, nes: 1. vis tiek parašysi blogiau nei autorius. Tikrojo kūrinio autorius sukūrė tą pasaulį, jis yra vienatinis dievas savo smegenuose turintis viziją ir suvokimą, kas ir kodėl darosi. 2. kūrinys bus įdomus tik tiems, kas susipažinę su originalu. Tikrasis autorius yra pasaulio dievas, o bandantis rašyti ant to pasaulio pamatų tėra to pasaulio gyventojas. 3. gali būti Aurimo nurodytos pasekmės. 4. visada geriau sukurti kažką savo. Galbūt tai nebus toks nušlifuotas pasaulis, galbūt kiek kreivi personažai, tačiau žinosi, kad tai yra tavo kūrinys. Kuriame esi dievas, kuriame žinai viską ir kurį gali tobulinti, pratęsti kaip nori.
Priklauso nuo žmogaus, bet manau, kad pretenzijų bet kuriuo atveju būtų - nuo padejavimo, kad labai prastai svetimą veikėją suvokėte, iki grąsinimų nutempti teisman. Geriau palaukite, kol rašytojas ir visa to rašytojo giminė kada nors išmirs. Tai būtų saugiausias variantas rašyti apie kažką ne savo.
Pretenzijų galėtų turėti skaitytojai, nesuvokę, kas apie ką rašo :) Kad būtų ramiau, nepakenktų bent nežymiai pervadinti personažus. Panašiai, kaip politikų parodijose iškraipomos jų pavardės.