Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Rašymo pirmu asmeniu ypatumai
2014-09-21 22:02

Ši diskusija apie kūrybą.
Norėjau sužinoti jūsų nuomonę ar rašymas pirmuoju asmeniu nesuteikia šiek tiek „privilegijų“ herojui ir kūriniui? Turiu galvoje kiek „laisvesnį“ įvykių traktavimą tikroviškumo prasme.
Bet apie viską paeiliui. Žmogui juk būdinga klysti, ar ne? Kūrinio herojus taip pat yra žmogus. (Autorius, žinoma, taip pat žmogus, bet nesiginčiju, kad, jei istorija pasakojama autoriaus vardu, tai tos išlygos neturėtų būti taikomos).
Kad būtų aiškiau, apie ką kalbu, pateiksiu du variantus. Vienas iš jų parašytas autoriaus vardu, kitas – pirmo asmens arba herojaus vardu.
1. Autoriaus vardu
„- Juk žinai, kad lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta? - paklausė Jonas.
Petras iš karto linktelėjo. Jis dar iš mokyklos laikų žinojo, kad yra tokia teorema. Beje, šitoje vietoje jis klydo – tai buvo ne teorema, o aksioma“.
2. Pirmu asmeniu
„- Juk žinai, kad lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta? - paklausė Jonas.
Aš iš karto linktelėjau. Dar iš mokyklos laikų žinojau, kad yra tokia teorema.“

Turbūt, visiems aišku, kad toks sakinys būtų absurdas:
„Beje, šitoje vietoje aš buvau neteisus – tai buvo ne teorema, o aksioma“.

Taigi klausimas būtų toks:
Kaip jums atrodo, ar antras varijantas menkina kūrinio vertę (beje, ir taip nedidelę)? Kad menkina herojaus tai aš neabejoju, tačiau turiu omenyje būtent kūrinį. Beje, šitaip elgiamasi ne dėl autoriaus nežinojimo, o tyčia, kad herojus nepasirodytų per daug enciklopedijos prisiskaitęs.
Beje, šios mintys man kilo po kai kurių komentarų apie „Pavėluotą evakuaciją“. Todėl kad kai kurie komentarai buvo labiau ne apie rašymo kokybę, o apie herojaus „neišprusimą“, jei galima taip švelniai pasakyti. Ši diskusija tikrai nėra iššaukta, siekiant sumenkinti tų komentarų autorių – atvirkščiai, aš visiems jiems aš esu dėkingas. Tiesiog man pasidarė įdomi daugumos nuomonė šiuo klausimu.
Mano nuomone, tokie „nukrypimai“ netgi yra būtini, na galbūt, išskyrus atvejus, kai rašoma kokio supergenijaus vardu.
Laukiu jūsų nuomonės.

Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-26 15:46
Laukinė Obelis
Pagrindinė taisyklė rašant romaną - kad galima paneigti bet kokias taisykles. Bet kad galėtum tai daryti, visų pirma turi tas taisykles pažinoti. Ir dar - tai galioja visų pirma tiems, kurie rašo GERAI.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-26 09:56
Aurimaz
Šokinėjimas tarp pirmo ir trečio asmens? Jokiu būdu. Jei tai daroma kas kelios pastraipos, tuomet tai yra autoriaus klaida, kuri niekaip nepateisinama. Esu regėjęs panašių dalykų, parašytų net labai profesionaliai, bet net ir tokiu atveju jie nesižiūri. Patiriamas jausmas, lyg pagrindinis personažas ūmai užsiaugino skraidančias ausis ir akis, kurios mato ir regi toli esančius įvykius.
Jei pasakojimo metodas kaitaliojamas kas keli skyriai, tai gali būti pateisinama, bet tai irgi nėra pats geriausias pasakojimo variantas. Reikalas tame, kad skaitytojas jau nuo pirmojo skyriaus susitaiko su idėja, kad skaitys viską arba iš pirmojo asmens, arba iš dievo pozicijų. Jei kūrinio eigoje tai pradedama keisti, labai smarkiai numušamas skaitymo džiaugsmas - skaitytojas arba praranda herojaus asmeninę pasaulėžiūrą, arba atvirkščiai - yra įbrukamas į kažkurio tai veikėjo kailį. Ir jei tas veikėjas jo sąmonėje nefigūravo kaip "mėgstamiausias", patys suprantate...

Žodžiu, toks kaitaliojimas yra rizikingas, jis bet kuriuo atveju sugriauna kūrinio atmosferą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-25 12:41
Vajus
Nors, patikslinsiu savo mintį: jei toks šokinėjimas yra autoriaus neatidumo klaida - tada blogai. O jei šokinėjama tarp skyrių - vienas parašytas vienaip, kitas kitaip - tai gali būti net ir visai patrauklu, priklausomai nuo situacijos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-25 12:36
Vajus
Aš tai tokių kūrinių arba neskaitęs, arba skaitęs seniai ir man neužsifiksavo toks šokinėjimas. O jei neužsifiksavo, reiškia labai nekliuvo.:)
Iš diskusijos tapo aišku, kad gerai beveik viskas, kas tinkamai atlikta ir nekliūva skaitytojui.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-25 11:19
klimbingupthewalls


Nevosys niekas, jei spalvinga ir melodinga kalba glostys ausis ir akis.


Su tom spalvom ir melodijom galima sukurti pigaus turinio kičą, bet tema ne apie tai.

Kaip jums patinka kūriniai, kuriuose šokinėjama nuo 1 asmens į 3 ir atgal.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-25 07:49
1d
1d
Mano manymu, je per save perteiki kito jausmus, kito paatymus, tai gerai. Autorius tuo ir išradingas, kad gali perteikti, kaip tik nori. Svarbu, kad būtų įdomu skaityti, nebūtų tuščias pilstymas į kiaurą ir tiek. Sėkmės linkiu Jums visame kame. Nevosys niekas, jei spalvinga ir melodinga kalba glostys ausis ir akis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-24 17:48
Damastas
Beje, dar pries uzdarant:
niekuomet nereiketu savo autoriniu klaidu,- veliau, kai jau visi protingi vartotojai ima baksnoti pirstais, - imti ir nurasineti ant personazu zmogisko faktoriaus.

Ir dar kaip pavyzdys:
jau treciame poste tam tikrais issireiskimais absoliuciai netoleruotinai darkau kalbos kultura, bet juk nieks nezino ar cia tokia mano uzgaida mol menine, ar tiesiog berastis :) Juk visuomet galima pasiteisinti, kad cia toks uzmojis buvo..

Zodziu, linkiu but saziningais visu pirma su paciu savimi, tada ir skaitytojas patikes.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-24 12:13
Vajus
Obeliai
Ne, čia jau kraštutinumas, jei herojus nuolat klysta. Aišku, galimas ir toks  kūrinio scenarijus, bet tada man klausimų nekiltų. Pradėdamas diskusiją turėjau galvoje normalaus žmogaus normalias klaidas, t. y. tokias, kurias - vienokias ar kitokias - kartas nuo karto padarome visi. O gal čia yra neklystančių niekada? DDD
Žodžiu, apibendrinant iki šio  momento pateiktas nuomones, man peršasi tokia išvada: net ir rašant pirmu asmeniu, skaitytojui herojaus klaida kažkokiu būdu turi būti parodoma – nurodant šios klaidos pasekmes herojui, pateikiant išnašą arba kitais būdais skaitytojui duodant suprasti, kad herojus suklydo (man patiko Sebo mintis apie donoro profesionalumą DDD). Priešingu atveju, herojaus klaida gali būti suprasta kaip autoriaus klaida arba žioplumas.
Ką gi, dėkui, visiems už nuomonę, manau, kad diskusija gavosi vykusi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-24 10:12
Laukinė Obelis
Nemanau, kad čia būtinai reikia kažkokių dramatiškų pasekmių. Gali būti, kad veikėjas visą laiką daro klaidas, grybauja, nusišneka, o vienintelė to pasekmė - taip sukuriamas pajuokos ar bent jau nepiktybiško atlaidumo besiprašantis charakteris, o gal užsispyrėlio ar net visiško kvailio portretas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-24 08:42
Damastas

"..Turi turėti pasekmes.."

cia daugiau nereikejo nieko dadeti, idant nesvarbu ar pasekmes neigiamos, ar teigiamos, linksmos, ar tragiskos, groteskiskos, bravuriskos, anekdotiskos ir visokios kitokios ten.
O del zioplumo - labai tikslus pastebejimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-23 23:42
pagaliau tema apie kūrybą.Malonu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-23 17:55
St Sebastianas
Na, bausmė gal kiek per griežtai pasakiau. Turi turėti pasekmes. Tarkime, jei pagrindinis veikėjas yra užkietėjęs skinhedas ir mano, kad jo raktų pakabukas iš prisodrinto urano suteikia jam supergalių nebūtinai turi būti nubaustas. Nuo radiacijos jam pradeda slinkti plaukai ir jis sutaupo daugybę pinigų, nes nereikia į kirpyklą.;) Bet klaida neturi praeiti be pasekmių. Jei taip nutinka autorius pradeda atrodyti žioplai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-23 07:52
Vajus
Sebai, suprantu tavo mintį apie nubaudimą už klaidas, tačiau tai ne visada gali suveikti. Netgi, atvirkščiai, herojus gali padaryti tokią klaidą, kuri jiems pagelbės. Juk ir realiame gyvenime yra situacijų, kai klaidos netgi išgelbsti žmonėms gyvybes.O juk kūrinys turėtų atspindėti realų gyvenimą. Nors šiek tiek, netgi, jei tai fantastika.
O klimb mintis gana racionali. Kai kuriais atvejais, kai autoriui grės reali galimybė būti išjuoktam už žioplumą, išnaša bus galima pasinaudoti :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 23:28
Laukinė Obelis
Kaip jau ir kiti pasakė - personažai gali daryti klaidų ir būti neišmanėliai, svarbu užsitikrinti, kad skaitytojas supras, jog tai personažo, o ne autoriaus klaidos.
Žinoma, yra tokių skaitytojų, kurie personažų klaidas ir visas neigiamas savybes sukrauna autoriui ant pečių, ypač, jei pasakojama pirmuoju asmeniu, bet čia jau kita kalba.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 19:26
Aurimaz
Rašymas pirmu asmeniu turi daugiau privalumų atskleidžiant pagrindinio herojaus psichologinį profilį, lengviau yra pateikti personažo mintis, taip pat skaitytojas lengviau priima taip parašytą kūrinį. Bėdų būna tik vienu atveju - jei kūrinyje yra keli personažai, vaizduojami iš pirmojo asmens perspektyvos.

Tarkime, vieną dalį paskiri Jonui, kitą - Petrui. Abu personažai vaizduojami iš pirmojo asmens.

Taip šokinėjant nuo vieno personažo prie kito labai svarbu iš anksto įsijausti į konkretaus asmens psichologinį profilį, kad abu netaptų pernelyg panašūs. Tai čia vienintelis toks kabliukas. Jei kūrinyje yra tik vienas pagrindinis personažas, tuomet viskas gerai.

Apie personažo ir autoriaus klaidas labai gerai pasakė Sebastianas. Aš pats kai rašau kūrinį, tyčia darau savo personažą vos vos kvailesnį už save, kad nebūtų paskui pernelyg aukštai užkelta kartelė. Kartais yra labai gerai, kai PP (pagrindinis personažas) kažko nežino.

Rašant pirmu asmeniu, kartais gilesnes žinias geriau yra perduoti ne pagrindiniam, o šalutiniam personažui. Tarkime, yra scena, kurioje reikia paaiškinti tam tikrą dalyką. Jei tai darys PP (ir jei jis tą darys pakankamai dažnai), tuomet iškyla grėsmė, jog skaitytojas iš tiesų ims jausti, kad "tas bičas kažkoks visažinis". Kad taip nenutiktų, naudok šalutinius personažus, ar net kitokius informacijos šaltinius (pavyzdžiui, kūrinyje žmonės irgi gali naudoti internetą, ar ne?).

Skaičiau "Pavėluotą evakuaciją" ir ten labai aiškiai matosi, kad autorius rašė silpnai išmanydamas fiziką. Jei tai būtų PP klaida, tuomet skaitytojas būtų tai supratęs iš aprašomos aplinkos. Tačiau aplinka labai puikiai "sutarė" su klaidinga teorija. Tai čia autorius paprasčiausiai neatliko namų darbų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 18:42
Damastas
Visu pirma sorry, kad nesugebejau daskaityti evakuacijos, bet zmones paprastai manes praso komentaro tik viena karta. Cia, nujauciu, kazkas panasiai kaip chirurgas ir elektrikas klysta tik karta :)

Dabar prie diskutuojamo klausimo. visu pirma neturejau laiko skaityti pries tai buvusius komentarus, todel busiu max nesaliskas:

1. Jeigu jau herojus yra linkes kartais "apsilochinti" - tai turi buti aiskiai paeikta be jokiu ten pamastymu aksioma tai ar teorema, man kaip nematematikui gyvenime tos savokos atrodo beveik sinonimai :) zodziu reikia aiskiai (linksmai/juokingai) pateikti, kad herojus tiesiog grybauja.

Kazka dar norejau rasyt, bet kazkaip issisemiau, nzn, gal del to, kad  viska ka norejau isdesciau jau pirmajame punkte...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 16:03
St Sebastianas
Nemėgstu išnašų.:) Šiaip problemą pašalina jei veikėjas už klaidą nubaudžiamas, tuomet skaitytojas supranta, kad tai yra personažo, o ne autoriaus klaida.

Mene ribas iš viso sunku nustatyti. Reikia žiūrėti konkrečią situaciją, personažus. Jei kalinys sėdėdamas krimto astronomijos mokslus skaitytojui atrodys normaliai atrodys, jei jis žinos vidutinį atstumą nuo Saulės iki Jupiterio, tačiau jei jį žinos berniukas užaugęs tarp vilkų...:) Visažiniškumas neturi būti užknisantis. Manau tai pagrindinis kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti. Pabandyk įsivaizduoti jei tau tektų bendrauti su tokiu personažu ar po penkių minučių nesiųstum jo toli. Jei ne, tai tikriausiai su visažiniškumu labai neprašovei.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 10:51
klimbingupthewalls
hm, gal dar galimas variantas autoriaus išnašos puslapio apačioje, kur I-ojo asmens personažas suklysta, kai norim, kad veikėjas klystų, bet neklaidintume skaitytojo ir autorius pats nepasirodytų kvailučiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 07:58
Vajus
Atsiprašau, palikau klaidą diskusijos pavadinime.
Sebo komentaras, kaip visada išsamus, o Spinas truputį nepataikė atsakydamas. Klausiau ne apskritai dėl rašymo pirmu ar trečiu asmeniu, klausiau dėl veikėjo "visažiniškumo" arba "bukumo" :))
Kur turėų būti normali riba tarp abiejų kraštutinumų?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-22 00:00
St Sebastianas
Komentavau tamstos kūrinį su geroku uždelsimu, tai bent į diskusiją pasistengsiu greitai sureaguoti.

Pirmiausiai pagrindinis teiginys: autorius gali rašyti bet kokią nesąmonę, jei tai tinkamai įpinama į kūrinį. Šito teiginio pavyzdžių pilna. Galima akį mestelėti ir į klasikų kūrinius, ypač mokslinės fantastikos. Tikriausiai niekas iš mūsų nepatikėtų, kad kosminiuose laivuose bus naudojamos relės, tačiau jei kūrinys parašytas tinkamai, mes tai sukramtysime ir net dėmesio nekreipsime.

Autorius yra visažinis, personažas - ne. Personažo klaidos yra atleistinos, jei tai nėra autoriaus klaidos. Kalbant apie aksiomas ir teoremas, manau daugelis perskaitys ir net nepastebės. Tačiau jei klaida yra daug lemianti ir ta klaida neturi pasekmių kūrinyje tai blogai. Na, tarkime, Petras pasakoja Jonui, kad alaus bokalas kris su 10m/s^2 pagreičiu, jei jį paleis - na ir dzin. Pagėrė vyrukai, žymiai paprasčiau pasakyti deeešimt metrų per sekundę kvadratu, nei deeeevyni ir aštuonios dešimtosios metrų per sekundę kvadratu. Vis dėl to, jei Jonas iškels į orbitą palydovą naudodamasis tuo dešimt metrų, tuomet jau blogai.

Rašant pirmuoju asmeniu labai lengva perkrauti personažą žiniomis. Tarkime personažas batų pardavėjas turintis vienintelį hobį - 20 laipsnių alų. Jei jis prisimins kiek jo dirbtuvėse yra vinių - viskas ok. Bet jei jis tik akimirką padvejojęs pasakys Jupiterio vidutinį atstumą iki saulės - skambės įtartinai. Personažo žinios turi sietis su jo gyvenimu, pomėgiais. Tai, kad autorius ką tik sėdėjo googlindamas, neturi įtakoti personažo žinių. "Pavėluotos evakuacijos" kažkurioje dalyje kliuvo, kad žinios liejasi laisvai kaip iš vikipedijos ar vadovėlio, nors patys personažai neatrodė kaip vaikščiojančios enciklopedijos. Pripažinsiu, kad planuoju kūrinį perskaityti dar kartą nuo pradžios iki pabaigos ir pakomentuoti tai kas kliuvo. Gal net fizikos kursą pasikartosiu.

Klaidos gali neblogai kurti reikiamą atmosferą. Stresinėje situacijoje žmogus linkęs labiau klysti. Na, tarkime, šaudo į tave gauja netipiškai taiklių blogiečių, tuomet gali pamiršti, kad senukas Stenas dėtuvėje turi ne trisdėšimt, o trisdešimt du šovinius. Kada personažai klysta galima prigalvoti ir daugiau situacijų, svarbiausia, klaidos turi būti tinkamos situacijai ir kūriniui. Ir personažas turi būti baudžiamas už klaidas. Tavo pasiūlytą variantą galima pateikti taip:

- Juk žinai, kad lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta? - paklausė Jonas. 
Aš iš karto linktelėjau. Dar iš mokyklos laikų žinojau, kad yra tokia teorema. 
- Juk visada sakiau, - mano galvoje nuskambėjo seniai anapilin nuėjusius matematikos mokytojos balsas, - kad tu galėsi dirbti tik profesionaliu spermos banko donoru. Tfu, koks balvonas aksiomos nuo teoremos neskiria.
Man pasidarė siaubingai gėda: dar netapau profesionalu.

Kitas variantas:

- Juk žinai, kad lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta? - paklausė Jonas. 
Aš iš karto linktelėjau. Dar iš mokyklos laikų žinojau, kad yra tokia teorema. Beje, tik aštuntoje kūrinio dalyje sužinosiu, kad suklydau: tai buvo ne teorema, o aksioma. Toje pačioje dalyje aš sutiksiu labai seksualų vampyrą ir suprasiu, kad esu didžiumėlę homoseksualus, bet dabar apie tai nieko nežinojau ir jūs pamirškite, kad kažką tokio perskaitėte.

Žinau, kad kai kam labai patinka tokios nesąmonės kaip antras variantas, vis dėl to mane tokie leptelėjimai knisa.

Personažas gali sąmoningai ar nesąmoningai klysti kalbėdamas. Tarkime reikia labai supaprastinti informaciją. Pavyzdžiui, jei blondinei reikia paaiškinti, kad teks nupjauti optinį kabelį, bus paprasčiau pasakyti, kad teks pjauti laidą. Atrodo panašiai ir skamba suprantamiau. Arba personažas nieko nesupranta apie ginklus ir viską kas šauna vadina šautuvu. Vis dėl to tai turi būti tinkamai įpinta į kūrinį.

Žinoma su klaidomis nereikia persistengti, nes tai gali pradėti erzinti. Kaip ir personažo visažiniškumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas (1)
1 2
[iš viso: 21]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą