Puiku – koks tuzinas (su šiuo) pasisakiusių šneka turiningai ir iš esmės sako tą patį, nors ir ginčijasi – tai tik stilius. O bendros nuomonės pagrindą aiškiausiai išsako Pranas. Ir be reikalo baigia jis sarmatlyvai – tą patį sako didžiulė kritikė mokslininkė Daujotytė: poetui labiausiai turėtų patikti jo paties eilėraščiai. Tai tinka ir kritiko kūrybai.
Tačiau vertindamas kitus kritikas privalo išsivaduoti iš visokio laipsnio glaukomų. Arba turėti susikurtą ar prisiderintą vieningą pažiūrų sistemą, ja kūrinius matuoti – vis būtų šis tas aiškesnio. Rašykų kritikams tai sekasi taip sunkiai, kad dažnas ne glaukomos, o bet kokio objektyvumo atvirai atsisako, subjektyvumą dargi deklaruoja. Rezultatas – vertinimai tampa verti tiek, kiek visi paplitę „man patiko – nepatiko“, t. y. ryšio su publika statistika. Naudinga trokštantiems įtikti.
Dar čia įdomus tictaco iš niekur paimto „darbelis“ atitempimas, siekiant parodyti to savotiškai teisingo nepretenzingo eiliuko menką vertę... O tas būdingas tictaco mąstysenai kūrinėlis kur kas įdomesnis, negu tictaco parodyta José Luís Peixoto nuobodulio litanija „Poezijos menas“... kurią pats tictacas matyt laiko modernia aukštenybe. Taigi velniop vargai pagrindimo, tegyvuoja laisvė įspūdžio liežuvio, pirmyn, vergai literatūros!
Tskant, kūrinio vertė – Karlsono sukurtas vaiduoklis slidžia uodega.
nū nuo prekystalio aišku, jeigu, be įpakavimo ir tviska ir žiba ir net išvynioti nereikia, na suprantat, gražu, kaip plastikinės gėlės ant kapų ir baigta. čiupam. jamam. vertinga.
Klausimas labai platus. Perskaitęs pasijutau kaip LT kalbos egzamine, kur prašo neaišku ko. Kūrinio vertę matuočiau tik litais ir laiku kurį paskiri kūrinio skaitymui. Kartais ir prastas kūrinys suteikia malonumą vien dėl to, kad gali draugams pasakyt "eina šikt, kokį šūdą skaičiau, ten buvo taip ir taip...", o jie juoksis. Abstraktu :)
kūrinius visi vertina tik - patiko,nepatiko. žmogus jaučia gėrį ir blogį... žmogus vertina: teigiamai arba neigiamai... vistiek už arba prieš... taigi kūrinio vertė subjektyvus dalykas. jei kūrinys gyvenimo variklis , jei jis užveda ... jis yra vertingas, žmogui.
kažin kodėl neveikia, Poeziją Turime Daryti Visi? man atrodo, kad veikia. imkim kad ir Aną: nu va koks žmogus, tokie ir kūriniai. teisybė, Poeziją Turime Daryti Visi?
beje, galėtum susigalvoti ir trumpesnį vardą, o tai tiek daug norėjau parašyti, bet jau pavargau.
kūrinio vertė priklauso nuo autoriaus. jei autorius fainas, tai ir kūrinys fainas. nu kaip mano atveju, pavyzdžiui. ir ko čia filosofuot, nesuprantu, kai viskas kai du kart du. ar matėt nors vieną gerą kūrinį, kurio autorius būtų šūdžius?
man per kūrinį norisi kažką išgirsti, pajausti, suklusti, kažkaip atsiliepti į jį ir nebūtinai tik protu.(Protu gal net mažiau) Aš jame ieškau ne matematinių formulių, ne įmantrumo, o tiesiog gero, dvasingo žmogaus, su jo jausena, su jo mūsų būties suvokimais. Man nedaug rūpi kūrinio autorius ir kritiko nuomonė, ką jis mano apie jo kūrinį. Man svarbiau tai, kas yra man, būtent Man įdomaus, reikalingo jo kūrinyje. Man visai nereikalinga, kad kažkas parašytų taip, kaip dar iki šiol niekas nerašęs. Kita vertus nėra knygos, kurią drįsčiau įmesti į inkvizicijos laužą, o juolab kartu su jos autoriumi. ----------------------------
Manau, puikiai atsakyta.
Kūrinio vertė?
Nežinau, bet žinau, kad man per kūrinį norisi kažką išgirsti, pajausti, suklusti, kažkaip atsiliepti į jį ir nebūtinai tik protu.(Protu gal net mažiau) Aš jame ieškau ne matematinių formulių, ne įmantrumo, o tiesiog gero, dvasingo žmogaus, su jo jausena, su jo mūsų būties suvokimais. Man nedaug rūpi kūrinio autorius ir kritiko nuomonė, ką jis mano apie jo kūrinį. Man svarbiau tai, kas yra man, būtent Man įdomaus, reikalingo jo kūrinyje. Man visai nereikalinga, kad kažkas parašytų taip, kaip dar iki šiol niekas nerašęs. Kita vertus nėra knygos, kurią drįsčiau įmesti į inkvizicijos laužą, o juolab kartu su jos autoriumi.
Niekinti, neigti arba tiesiog užmiršti - ypatingai iš aukštesnių tribūnų - labai nesunku.Kaip, sakysim, anksčiau Brazdžionį, o dabar, tarkim, E. Mieželaitį.
Bet atsiprašau, kadangi jau beveik nieko neskaitau. Dažniau save patį. Ir gaunasi taip, kad sarmata liežuvį apversti, o būtent, kad mano keverzonės man yra vertingiausios.
Deja.
Kūrinio vertė - susitarimo reikalas - "politika ir partijų žaidimai bei sąmokslai".
Individui kūrybinė vertė - jo nuovokos, išsilavinimo bei "politikos" įtakos bangavimai. :)
Ai, tikrai, dar yra kūrinio/teksto vertė pačiam autoriui. Būna kūrinių, kurie vertingi tik autoriui, ir čia viskas tvarkoj, problemos prasideda tada, kai autorius tokius kūrinius iškelia į viešumą.
Kitoje skalės pusėje - kūriniai, kurie atitinka visuomenės keliamus reikalavimus, tačiau pačiam autoriui jie neturi jokios vertės, t.y. kuriama tik tam, kad įtiktų kitiems ir visai pataiko, bet tai yra dvasinis savęs kankinimas. Gaila man tokių autorių, nors kartais pagunda didelė.
tiek čia ir darbų pavasariais
kambarius pravėdinti
parašyti eilėraštį
šiukšles išnešti
eilėraštį - parašyti
lengvi užsiėmimai
juk ne iš akmens
strofas kalsi
ne iš medžio droši
argi sunku suregzti
kelis žodelius
iš debesų šarma krentančius
zuikiais saulės
balų veidrodžiuos lakstančius
nemigos pilnaty
lubomis šmirinėjančius
ach, pagauti sunku?
tada galima
žodyną atsiversti
ten jau žodžių -
daugiau nei plytų
statyboje Babilono
tik krauk ir cementuok
cementuok ir taikyk spalvą
lipdyk ir gražink
štai - puikus tualetas lauko
o gal ir Notre Dame de Paris
nauju variantu
jau kaip sugebėsi
kad tik darbinės pirštinės atlaikytų
ir skiedinio nepritrūktų
sakai - ne juokas čia
ne blynus kepti ne
tada žirklutes paimk
dar žurnalų spalvotų
kerpi klijuoji kerpi klijuoji
šliopt - ir eilėraštis
geresnis už šitą
iš niekur paimtą
------------------------
Paanalizuokime, kur čia toji išliekamoji tavo vertė, jei jau tu taip kitus taršai?
Jei turi, tai ir ras. Pagal vieną kurpalį, net batų nepasiūsi, kiekvieno razmieras skirtingas. Ir nuomonė gali čia visiškai nesutapti.
Man pvz. patiks liaudišką dainą, o tau - ,,metalas''. Tai ką, eisi manęs drapalyti tuomet? Nyfyga aš tau nepasiduosiu, turėsiu savo nuomonę tam. Taip ir kūryboje. Nėra ko lįsti skaityti to, kas ne prie širdies, pasirinkimo teisė - palikta visiems. O tas žmogus, kuris nori perauklėti kitą, girdėjau bobutės autobuse kalbėjo, durniumiyra vadinamas, bet aš... nesutikau, sakiau: jis save juk laiko, dar gyvenime, geniijumi. Kai letenikes užvers, pamirš jį greit visi, nes protekcijos nebsitikės.
Ir nevaidink tu, Tictac, protingesnio, nei esi. Puikiai viską supranti, tik... sensti ir demensija vysto. Va taip. :D
Su Van Gogo "Saulėgrąžomis" yra gal taip - jei žmogus žiūrėdamas paveikslan pajaučia už tų saulėgrąžų pasislėpusį Van Gogą (su skustuvu rankoje :)) tai tas jausmas kažko ir vertas. Komunikacijos gylis ... O sutinkant su LO norisi pridėti, kad ta vertė yra daugialypė gal. Turbūt nesuskaičiuojama galybė aspektų, ir kas vertinga, sąkykim kultūriniu mastu (aprobuotu sociumo) - gali būti visiškai nevertinga paskiram individui.
Manau, vertė yra dvilypė sąvoka.
Pirmoji - kiek už tai tenka mokėti arba kiek galima uždirbti, kiek išgarsėti, susilaukti liaupsių ir pan. Tai greitoji vertė. Tai reiškia, kad sukūrei šiuolaikinius standartus atitinkantį kūrinį. Esi sumanus.
Kita - ilgalaikė, gal net galima būtų pasakyti - amžinoji, kūrinio vertė paaiškėja prabėgus dešimtmečiams. Tai universalioji vertė.
O didžiausia vertė - jei sukūrei kūrinį, kuris patenka į abi šias kategorijas. Reiškia - esi genialus ir tau pasisekė.
Nedarnos sužeisti žmonės kuria, jie siekia... ilgisi harmonijos, kreipia dėmesį į santykių grožį, nori suvokti kaip ir kada pasaulis tampa geresniu... kūryba dalinai išlaisvina iš netobulumų, atrandant kažką nepakartojamą, neišsakytą,paslėptą,kas vėl pasislepia, vos tik apčiuopus - tai amžinos gaudynės, vijimasis,lenktynės, atodangos ir uždangos... ir visa tai laike kūne ir dvasioje...
Kūryboje nėra nei gėrio nei blogio, tiesiog ieškoma To, slėpinio, kas galėtų būti tuo gėriu, kartais blogiu, nesuvokiamu dabar , gal ryt o gal niekada ir vis t i k i m a su viltimi iš meilės. Jei iš to gimstama, tame ir vertė...