įspėjimas jai buvo parašytas 2016-01-20 dieną, galite atsiversti nebuvo čia jokio sąmokslo tai kad matot kitaip situaciją dar nereiškia, kad matot teisingiau
Visi perskaitėme skelbimą, ir ką mes matome, jokio perspėjimo dėl blokavimo vartotojas nėra gavęs, jo susirašinėjimas su kitais svetainės nariais liko, kūriniai visiems matomi, lengvai prieinami, vadinasi, tai kas deklaruojama yra elementarus blefas, kaip ir visas tas pasispjaudymų, apsidrabstymų farsas.
Paprastai, blokuojamas svetainės vartotojas, gauna iš webo perspėjimo žinutę, tada ištrinamos visos žinutės ir publikuoti kūriniai, kaip, pavyzdžiui, čia.
Turėjau tokį įtarimą, kad tai surežisuotas spektaklis, dabar nuogąstavimai pasitvirtino, klausimas: koks tikslas?
- Sukelti intrigą ir atstumti kiek galima daugiau vartotojų, numarinti kai kuriuos pabodusius klonus, tam, kad sukurti naujo siužeto pjesę?
Kitki, koks tu emocionalus!:), net uodegytė spurda, nereikia taip karščiuotis, čia buvo kalba apie to paties vaizdo skirtingus matymus, a ne?
Tai va, jei, tarkime, einu, einu per miestą ir... na, stovi koks nors stiklainis, užvožtas ant seno, kultūros paveldo statusą turinčio statinio. Man užverda kraujas, kaip ir tau, aš imu keiktis, spjaudytis į šalis, susirenka minia piketuotojų, presa, tv - visi prieš stiklainį, sušaukiama komisija, užvožusį stiklainį egzaminuoja, leidimą išdavusius teisia, kiek gali apkarpo jiems nagus, o finale - stiklainis lieka stovėti, dar praeina kiek laiko, jis tampa kasdieniu reiškiniu.
Va, kaip gyvenime būna, tik viena nedidelė pastabėlė, detalė: stiklainio autorius bandė kiek save išteisinti, bet tai per daug niekur neakcentavo, niekam neįkyrėjo, akių nedrąskė, kaip tu ir sakai, jautė, kad nelabai gerai padarė.
Užsiminei apie amžių ir jo skirtumus, o ką daryti, jei tas amžius uždeda lanką ant smegenų ir jo niekaip nenuimsi, ar nebūtų protingiau: " umnyj v goru nepaidiot, umnyj goru abaidiot."?
Jei jau taip yra, kad negali virškinti tos burokėlių mišrainės, nevalgyk jos, lai kiti ja mėgaujasi, nuo to jos kaina nepadidės , nors, jei bus labai graibstoma, gali tapti deficitu:)
:) Kitkis rašo apie kitkius ir jei paskaito vilkas, jis galvoja - va kokie tie kitskiai, bet aš tai vilkas ir čia ne apie mane, ką kitskiai apie vilkus gali suprasti, pff, žolėdžiai kažkokie. Ir nesupras vilkai, bezdžionės, krokodilai ... gal begemotas supras, nes baloje filosofuoja :) O vilkams turi būti apie vilkus, o augalams apie augalus... ir tokio paties pasidalinta įžvalgomis. Bet tie nesupratimai nesusipratimai ir nėra jau tokia problema pilna tragizmo. Tiesiog taip yra ... O bandymai ją kaip nors išspręsti tęsiasi (hmm... bent kokius 10000 metų, bet gal ir daug daugiau) nuo atsiradusios savivokos - iki ... Galima dalinai atsiriboti (vos ne nuo visko :)) bet dalinai ir yra dalinai. Tiesiog jei vilkas gyvena gaujomis - jam reikalinga gauja. Ir jis galvoja kad kitskiai gyvena gaujomis ir baobabai ir galaktai. Jeigu beždžionei visus klausimus išsprendė švogeris ir korupcija - tai jinai galvoja kad voverės irgi taip pat daro ...Aaaa, kažkur į fauną nukrypau , bet kas nuginčys kad žmonės - ne gyvūnai (o tai ir gyvuliai :)) pa
Todėl, kad yra žmonės, kurie tiesiog negali suprasti ir suvokti paties paprasčiausio dalyko - kad tai, kas nepatinka jiems, gali kam nors pasaulyje patikti, ir tai, kas patinka jiems - gali kažkam tai nepatikti. Iš dalies tai įtakoja ir amžius, bet ne visai, galbūt jis tik paryškina tai ir užciklina, tada jau vilčių beveik kaip ir nėra - jau ir nebesupras to, nors, kai pagalvoji, tai taip paprasta - burokėlių mišrainė man viau, o morkų am, bet aš kuo puikiausiai suprantu, kad kažkam atvirkščiai - morkų viau, o burokėlių am, ir nežinia kodėl reikėtų dėl to piktintis ir net reikalauti, kad tas žmogus niekada neišreikštų savo nuomonės, o jei jis tai padarys, ir dar negana to - ne vieną kartą, o nuolatos, tai jau jį reikės apkaltinti kažkokiais tai samokslais, dėdėmis ir tetomis, gal net anūkais su proanūkiais ir ištisa priešiška organizacija siekiančia sunaikinti visas pasaulio morkas, arba visus burokėlius...Kodėl taip yra, kodėl tai kelia tokį pasipiktinimą? Galvoju, kad galbūt iš dalies ir dėl to, kad žmogus pats nėra visiškai tikras tuo, ką daro, savo darbų kokybe, kažkur pasąmonėje glūdi kažkokia nuojauta ir supratimas, todėl jam ir reikia nuolatinių pagyrų, kaip įvertinimo, patvirtinimo to, ką jis nori manyti apie save ir įvairius savo darbus, o galų gale ir dėl to, kad užtildytų, nebegirdėtų to pasąmonėje pas jį patį esančio abejonės balso...Nes, mielieji, ką gi jūs darytumėte, jei sakysime graužtumėte morką, o kažkas ateitų ir imtų tvirtinti, kad tai pomidoras ar koks nors ananasas...arba dar kvailiau - vištos galva :D Tai nejau jūs įsileistumėte į kokius nors ginčus su tuo žmogumi, įmtumėte jam ką nors įrodinėti, jaustumėtės pažeminti ar kažkaip tai niekinami, sukvailinami? Man atrodo, kad tikrai ne, nes dėl tokio dalyko galėtų ginčytis tik kvailys. Jūs paprasčiausiai nusijuoktumėte ir tiek, o gal net ir ištartumėte juokdamiesi - o taip taip, tai tikrai pomidoras, ne morka, ne ne ne :D Nes nieko nėra kvailiau, kaip ginčytis dėl akivaizdaus dalyko ir dėl to, kuo esate visiškai tikras...Tai gal problema slypi tame, kad jūs...na mes, mes patys žinome, kad ne viskas mūsų darbuose taip jau gerai, o tiesio...tiesiog nenorime, jau nebenorime jokių pamokų, jokio gilinimosi į neliauspinančius komentarus, tiesiog nieko, nes nebesiekiame jokio tobulėjimo, mes tik norime taip sau rašyti kiek dar gebame ir būti pagerbti, nes manome, kad jau esame tai užsitarnavę ir...na šiaip tiesiog mums pofyg - nes mes amžiuje ir mus reikia gerbti, o pagarbą mes suprantame kaip pagarbą tik tada, kai yra visa ko ką mes bedarytume gerbimas ir įvertinimas kaip teisingiausio dalyko, o to...ko nebegalime suprasti, žodžiu, tai tėra, atsiprašau, bet šūdo gabalas ir viskas. Taip, taip, ko aš nesuprantu, tėra šūdo gabalas, nes aš negaliu įsivaizduoti, kad ko nors negalėčiau nesuprasti :D Štai kame yra pagrindinė problema - žmonės yra tokie kvaili, kad mano, jog jie viską geba žinoti ir suprasti, nes mano, kad kokio nors nesupratimo pripažinimas būtų kažkokia tai gėda jiems, vėl gi - pažeminimas ar dar kas iš negatyvų...bet juk tai būtų tik paprasčiausiais parodymas, pasakymas, kad mes esame žmonės, ne kažkokie tai robotai ar superherojai ir kad nesame dar netekę proto, jog to nesuprastume, va :)
Todėl, kad yra žmonės, kurie tiesiog negali suprasti ir suvokti paties paprasčiausio dalyko - kad tai, kas nepatinka jiems, gali kam nors pasaulyje patikti, ir tai, kas patinka jiems - gali kažkam tai nepatikti. Iš dalies tai įtakoja ir amžius, bet ne visai, galbūt jis tik paryškina tai ir užciklina, tada jau vilčių beveik kaip ir nėra - jau ir nebesupras to, nors, kai pagalvoji, tai taip paprasta - burokėlių mišrainė man viau, o morkų am, bet aš kuo puikiausiai suprantu, kad kažkam atvirkščiai - morkų viau, o burokėlių am, ir nežinia kodėl reikėtų dėl to piktintis ir net reikalauti, kad tas žmogus niekada neišreikštų savo nuomonės, o jei jis tai padarys, ir dar negana to - ne vieną kartą, o nuolatos, tai jau jį reikės apkaltinti kažkokiais tai samokslais, dėdėmis ir tetomis, gal net anūkais su proanūkiais ir ištisa priešiška organizacija siekiančia sunaikinti visas pasaulio morkas, arba visus burokėlius...Kodėl taip yra, kodėl tai kelia tokį pasipiktinimą? Galvoju, kad galbūt iš dalies ir dėl to, kad žmogus pats nėra visiškai tikras tuo, ką daro, savo darbų kokybe, kažkur pasąmonėje glūdi kažkokia nuojauta ir supratimas, todėl jam ir reikia nuolatinių pagyrų, kaip įvertinimo, patvirtinimo to, ką jis nori manyti apie save ir įvairius savo darbus, o galų gale ir dėl to, kad užtildytų, nebegirdėtų to pasąmonėje pas jį patį esančio abejonės balso...Nes, mielieji, ką gi jūs darytumėte, jei sakysime graužtumėte morką, o kažkas ateitų ir imtų tvirtinti, kad tai pomidoras ar koks nors ananasas...arba dar kvailiau - vištos galva :D Tai nejau jūs įsileistumėte į kokius nors ginčus su tuo žmogumi, įmtumėte jam ką nors įrodinėti, jaustumėtės pažeminti ar kažkaip tai niekinami, sukvailinami? Man atrodo, kad tikrai ne, nes dėl tokio dalyko galėtų ginčytis tik kvailys. Jūs paprasčiausiai nusijuoktumėte ir tiek, o gal net ir ištartumėte juokdamiesi - o taip taip, tai tikrai pomidoras, ne morka, ne ne ne :D Nes nieko nėra kvailiau, kaip ginčytis dėl akivaizdaus dalyko ir dėl to, kuo esate visiškai tikras...Tai gal problema slypi tame, kad jūs...na mes, mes patys žinome, kad ne viskas mūsų darbuose taip jau gerai, o tiesio...tiesiog nenorime, jau nebenorime jokių pamokų, jokio gilinimosi į neliauspinančius komentarus, tiesiog nieko, nes nebesiekiame jokio tobulėjimo, mes tik norime taip sau rašyti kiek dar gebame ir būti pagerbti, nes manome, kad jau esame tai užsitarnavę ir...na šiaip tiesiog mums pofyg - nes mes amžiuje ir mus reikia gerbti, o pagarbą mes suprantame kaip pagarbą tik tada, kai yra visa ko ką mes bedarytume gerbimas ir įvertinimas kaip teisingiausio dalyko, o to...ko nebegalime suprasti, žodžiu, tai tėra, atsiprašau, bet šūdo gabalas ir viskas. Taip, taip, ko aš nesuprantu, tėra šūdo gabalas, nes aš negaliu įsivaizduoti, kad ko nors negalėčiau nesuprasti :D Štai kame yra pagrindinė problema - žmonės yra tokie kvaili, kad mano, jog jie viską geba žinoti ir suprasti, nes mano, kad kokio nors nesupratimo pripažinimas būtų kažkokia tai gėda jiems, vėl gi - pažeminimas ar dar kas iš negatyvų...bet juk tai būtų tik paprasčiausiais parodymas, pasakymas, kad mes esame žmonės, ne kažkokie tai robotai ar superherojai ir kad nesame dar netekę proto, jog to nesuprastume, va :)
Marquise, su jūsų teiginiu pilnai sutinku,
jei atsitinka taip, kad tenka susipažinti su autoriumi, stengiuosi jo kūrinių nekomentuoti.
Asmeninė pažintis koreguoja matymo kampą, vaizdas būna iškreiptas, ne objektyvus, apriboja žodžio laisvę, norom nenorom tampi veidmainiu.
Pavyzdžiui, pabandykite į save pažiūrėti praeivio akimis, panašiai, tarsi stebėtumėte nufilmuotą medžiagą, kur šmėžuoja kažkur matytas siluetas, paprastai, juo nebūni patenkintas, atrandi defektus, deformacijas, kurios tau nepatinka ir kurių niekada neįtarei turėjęs.
Ne veltui sako: į savo nuotrauką pažiūrėk po 10 metų, tada tikrai sau patiksi, o kodėl?
Būsi labiau pasenęs, remsiesi kitais standartais.
Išvada: Pirmas įspūdis - teisingiausias.
Mano nuomone, kuo esi toliau nuo žmonių, kurių darbus (poelgius, istorijas, veiksmus) vertini, tuo lengviau išlaikyti objektyvumą, o kuo labiau susipažįsti su asmeniu (neišvengiamai atsiranda patinka/ nepatinka), tuo sunkiau nuo to apsiriboti ir atsieti nuo jo veiksmų bei rezultatų.