jei nesi revoliucionierius jaunystėje - neturi širdies. jei likai revoliucionieriumi brandžiame amžiuje - neturi smegenų. velnias, matyt pasenau, mat tingiu su kuo nors peštis, tingiu ką nors reformuoti. lengviau prisitaikyti. guodžiuosi smegenimis.
1) pirmas - kai vartotojai nėra patenkinti jų įvertinimais ir tai garsiai demonstruoja.
Kad garsiai demonstruoja savo nepasitenkinimą - tai tik viena medalio pusė. Kodėl niekas nekalba apie tuos, kurie atsiliepia į tokius nepasitenkinimo demonstravimus? Ok, tarkime, vartotojas X gavo 2 balus nuo 3 vartotojų ir visus juos užsipuolė, kad jie nemoka vertinti jo kūrybos. Kad juos užsipuolė - tai viena medalio pusė. Tie trys turi pilną teisę nieko neatsakyti ir taip užgęsinti konfliktą. Bet dažniausiai netyli, tiesa? Juk kartais užtenka pasižiūrėti - aha, yra 3 dvejetai, o ne vienas. Būtų vienas - dar būtų galima pasiginčyti. Bet trys? Tampa aišku, kad vartotojui X su galva negerai. O su tokiais protingi žmonės kalbų nepradeda. O jei pradėjo - reiškia, toks tokį ir susitiko.
2) bandymas manipuliuoti ir provokuoti - dviveidystė nekalbu apie konkrečius atvejus, tačiau pasitaiko, kad vartotojas parašo kitam vartotojui žinutę, o sulaukęs atsakymo pasipiktina tuo.
Vėlgi - kalbama apie vieną medalio pusę. Rašykuose niekas nedraudžia būti dviveidžiais. Blogybė aišku yra ta, kad rašykuose nėra asmeninių blokavimų (kad vartotojas užblokuoti tuos vartotojus, kurie kelia jam problemas). Normaliomis sąlygomis, jei tau žmogus nepatinka, tu su juo ir nebendrauji, kad ir kaip lįstų. Bet internete tokie dalykai kažkodėl ima ir nesuveikia - tave apgavęs X toliau stengiasi bendrauti ir tu ką - vėl; su juo leidiesi į kalbas? WTF? Nepatyriau gyvenime tokių kuriozų. Mane galima išdurti tik vieną kartą. Na bet čia internetas, tai gal čia yra žmonių, kuriuos galima apgaudinėti po 100 kartų ir jie vis tiek toliau bendraus...
3) ieškojimas atpirkimo ožių kituose svetainės vartotojuose - pasitaiko atvejų, kai blokuojamas žmogus - kuris yra įmanipuliuojamas į blogą elgėsį, bet galiausiai tereiškia kito žmogaus nuomonę - yra valdomas kaip marionetė
Kodėl turiu kartotis apie tas pačias medalio puses? Žmonės, ar tarp jūsų yra tokių, kuriais labai lengva manipuliuoti? Ką jūs tada apskritai tokie veikiate internete, kur jus gali išdurti kiekvienas aferistas? Išjunkite tinklą kuo greičiau!
Apibendrinant - taip, rašykai pilni įvairių žmonių. Vieni geri, kiti nelabai. Todėl nežiūrėkite į internetą kaip į utopiją, kur visi gyvena draugiškai. Elkimės kaip normaliame gyvenime - jei su kažkuo kyla problemos bendraujant - nebendraukite su tokiu visai. Ir nereikės kelti tokių keistų problemų, kad čia yra žmonių, kaip ir tikrame gyvenime. Nes čia ir yra tikras gyvenimas. Bendravimas irgi tikras. Kai kuriuos žmones galima blokuoti už tam tikrą elgesį, kitų elgesys visada slys ties riba. Kai kuriems yra tiesiog malonu slysti ties riba ir kelti erzelį. Jei žinote tokius - nebendraukite su jais iš viso. Miau.
Ar čia rimta diskusija ? Nemanau :) Moralizavimai, taisyklės, skriaudos - kas kaltininkas ??? Sociumas (pačia plačiausia prasme) - manau. Tai nėra čia ko ir ieškoti - jis visada čia, su mumis ir mumyse. Nereikia siekti kažkokio diktatoriško reguliavimo - tas tinka, reikalingas, o va tas - ne. Nebent retkarčiais sutramdyti - kas lyg tai ir daroma (pilnai pakankama - mano požiūriu). Dėl objektyvaus kūrinių komentavimo - labai sunku atsikratyti "autorinės" etiketės - kai autorius bendravime pridrabsto daug "savęs" - tada ir skaitant jo kūrinį "kabinasi" potekstės - tai žmogiška ir kaip besistengtum žiūrėti nešališkai - pasąmonė veikia :) Ir palaikau superinį Marquize pasiūlymą - rašykite esė. Neišsemiama temų gausybė - taisyklės, moralizavimai, estetika ... ai, vien Omnios "punktai" - kiekvienas vertas kelių esė (pabandant paneigti tų punktų didaktinį banalumą :))
Manau, pats autorius, iškėlęs šią diskusiją, elgiasi nekorektiškai ir provokuoja savo žinutėmis vartotojus. Pavyzdžių, kaip ir temos autorius, neminėsiu, bet taip yra.
Žodžiu, sena kaip pasaulis tiesa - pradėkime nuo savęs.
Jei būtų noras daryti esė konkursą, nereiktų temos susiaurinti iki vietinių batalijų - tolerancijos tema yra plati kaip pasaulis. Kasdien susiduriame su kitaip mąstančiais: namuose, darbe, politikoje, tikėjime ir tt. Sunkiau būtų rasti sritį, kur to nėra. O kūrybos vertinimas bei interpretavimas tėra kruopa.
va va, Brūkšny, ir aš siūliau kažkada įrengti svetainėje "ringą", kur visi galėtų nuleisti garą ir išplūsti. kažkas susibara - siunti ten ir tegul aiškinasi. Webui beliktų užsiimti techniniais dalykais, o ne ravėti moralės darželį.
Klim paklausė "ar mums apskritai reikia taisyklių ir kas būtų be jų?" - mes ir padiskutavom. Čia turbūt ir galima užbaigti.
Bet atsižvelgiant į iškeltą problemą ir prisimenant Klim surašytus svetainės tikslus, galėčiau pasiūlyti šiuos du polius apjungti, pvz suorganizuoti esė konkursą pakantumo tema. Taip būtų galima:
> plačiau pakalbėti apie kitokios, mums gal nepriimtinos nuomonės priėmimą.
> prisiminti šios svetainės tiesioginę paskirtį - rašymą ir kūrybą.
> atgaivinti apleistą skiltį.
taip, barė ne tik juos, bet jiems atrodė, kad tik juos. bet esmė, kad apskritai barė, kad kažkas buvo teisėjo pozicijoj. iš čia gal ir kyla visos nuoskaudos. juk auklytė negali visada spoksot į tuos vaikus: ir į tualetą reikia nueiti, ir paskambinti X/Y, ir šiaip kartais tie vaikai taip užknisa, kad net bloga į juos žiūrėt. ai, žodžiu. einu už darželio pavėsinės, gal kas nors ką gero parodys.