... jau visai ne ten įrašiau:)...

Smokas Belju - Dzeko Londono knygos pavadinimas ir personažas.

Liežuvis - mazgu, į skepetos kampą - jausmai...

Kiekviena sekundė - vis iš naujo.

Deja, paskutinis mano eilius pakliuvo į "juodąjį sąrašą":) Bet ačiū tiem, kurie jį palaikė. Žinojau, kad tai nebuvo stiprus tekstas, bet manau, kad buvo reikalingas.

Aš vis dar čia.

Už lango visas tas pavasaris. Kurio laukiau visą tą 25-metį, kurio nebuvo. Kaip nebuvo? Buvo žvirbliai krūmuose, buvo šermukšnių kartumas, buvo pievos su žiogais. Ir nėr. Sako, valgyt reikia ir melstis. O as parašiau eilėraštį - nei malda, nei kumpis. Žvirbliai krūmuose, pradrėkstos kojos, iš kelių sunkiasi syvai gyvybės. Rašiau taip eilėraščius. Su klaidom.

taip ir neišmokau rašyti. Nei gramatikos nei poezijos. Testamenta turbūt ir su klaidom parasysiu. Bet ką daryt, kai klaidos lieka vienintele pasipriešinimo forma. Vieninteliu tikru dalyku gyvenime.

Pagaliau baigiau su sumautai mokslais. Atsiskaičiau su sumauta švietimo sistema. 4 prarasti metai. Magistro studijos. Popierius ant tuoleto durų. Įrašas į CV - magistras. Tuštybių tuštybė. Maištininkas žuvo - šlovė drakonui. Šlovė...

Teko šiandi proga prieit prie kompo. Paskaitinėjau ir nuotaika pasitaisė. Tikrai daug gerų, nesaldžių eilėraščių. Pagarba visiems.